| ← Romans (6/16) → |
| 1. | Ką gi sakysime? Gal mums pasilikti nuodėmėje, kad gausėtų malonė? |
| 2. | Jokiu būdu! Mirę nuodėmei, kaipgi gyvensime joje? |
| 3. | Argi nežinote, jog mes, pakrikštyti Jėzuje Kristuje, buvome pakrikštyti Jo mirtyje? |
| 4. | Taigi krikštu mes esame kartu su Juo palaidoti mirtyje, kad kaip Kristus buvo prikeltas iš numirusių Tėvo šlove, taip ir mes gyventume naują gyvenimą. |
| 5. | Jei esame suaugę su Jo mirties paveikslu, būsime suaugę ir su prisikėlimo, |
| 6. | žinodami, jog mūsų senasis žmogus buvo nukryžiuotas kartu su Juo, kad būtų sunaikintas nuodėmės kūnas ir kad mes daugiau nebevergautume nuodėmei. |
| 7. | Juk kas miręs, tas išlaisvintas iš nuodėmės. |
| 8. | Jeigu esame mirę su Kristumi, tikime, kad ir gyvensime su Juo. |
| 9. | Žinome, kad, prisikėlęs iš numirusių, Kristus daugiau nebemiršta; mirtis jau nebeturi Jam galios. |
| 10. | Kad Jis mirė, tai mirė nuodėmei kartą visiems laikams, o kad gyvenagyvena Dievui. |
| 11. | Taip ir jūs laikykite save mirusiais nuodėmei, o gyvais Dievui Kristuje Jėzuje, mūsų Viešpatyje. |
| 12. | Todėl neleiskite nuodėmei viešpatauti jūsų mirtingame kūne, kad nepasiduotumėte jo geiduliams. |
| 13. | Neduokite nuodėmei savo kūno narių kaip neteisumo ginklų, bet paveskite save Dievui, kaip iš numirusiųjų atgijusius, ir savo narius Jamkaip teisumo ginklus. |
| 14. | Nuodėmė neturi jums viešpatauti: jūs ne įstatymo, bet malonės valdžioje. |
| 15. | Tai ką? Gal darysime nuodėmes, jei esame ne įstatymo, bet malonės valdžioje? Jokiu būdu! |
| 16. | Argi nežinote, kad pasiduodami kam nors vergauti, jūs iš tiesų tampate vergais to, kuriam paklūstate: ar tai būtų nuodėmė, vedanti į mirtį, ar paklusnumas, vedantis į teisumą. |
| 17. | Bet ačiū Dievui, kad, nors buvote nuodėmės vergais, jūs iš širdies paklusote tam mokymo pavyzdžiui, kuriam buvote pavesti; |
| 18. | ir, išlaisvinti iš nuodėmės, tapote teisumo tarnais. |
| 19. | Kalbu grynai žmogiškai dėl jūsų kūniško silpnumo. Kaip buvote atidavę savo kūno narius vergauti netyrumui ir nedorybei, kad elgtumėtės nedorai, taip pat atiduokite savo narius vergauti teisumui, kad taptumėte šventi. |
| 20. | Būdami nuodėmės vergai, jūs buvote nepriklausomi nuo teisumo. |
| 21. | Bet kokį vaisių turėjote tuomet iš to, ko dabar gėdijatės? Juk tų dalykų galasmirtis. |
| 22. | O dabar, išlaisvinti iš nuodėmės ir tapę Dievo tarnais, turite kaip vaisiųšventumą, ir kaip baigtįamžinąjį gyvenimą. |
| 23. | Atpildas už nuodėmęmirtis, o Dievo dovanaamžinasis gyvenimas per Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį. |
| ← Romans (6/16) → |