| ← Romans (11/16) → |
| 1. | Tad aš klausiu: ar Dievas atstūmė savo tautą? Jokiu būdu! Juk ir aš izraelitas, iš Abraomo palikuonių, iš Benjamino giminės. |
| 2. | Dievas neatstūmė savosios tautos, kurią iš anksto numatė. Ar nežinote, ką sako Raštas apie Eliją, kai šis skundžiasi Izraeliu: |
| 3. | "Viešpatie, jie išžudė Tavo pranašus, išgriovė Tavo aukurus; aš vienas belikau, ir jie tyko mano gyvybės". |
| 4. | O kaip skamba Dievo atsakymas? "Aš pasilaikiau septynis tūkstančius vyrų, kurie nesulenkė kelių prieš Baalį". |
| 5. | Ir dabartiniu metu yra malonės išrinktas likutis. |
| 6. | Ir jei malone, tai ne dėl darbų, nes tada malonė nebūtų malonė. Bet jeigu darbais, tai jau nebus malonė; kitaip darbas nebūtų darbas. |
| 7. | Tai ką gi? Izraelis nepasiekė to, ko ieškojo. Pasiekė tiktai išrinktoji dalis. Kiti buvo apakinti, |
| 8. | kaip parašyta: "Dievas jiems siuntė snaudulio dvasią, kad akys neregėtų ir ausys negirdėtų iki šios dienos". |
| 9. | Ir Dovydas sako: "Jų stalas tepavirsta jiems spąstais, žabangais, suklupimo akmeniu ir atpildu. |
| 10. | Tegul aptemsta jų akys, kad neregėtų, ir jų nugarą laikyk nuolat sulenktą". |
| 11. | Tad aš klausiu: negi izraelitai taip suklupo, kad pargriūtų? Jokiu būdu! Tik per jų suklupimą pagonims atėjo išgelbėjimas, kad juos paimtų pavydas. |
| 12. | Bet jeigu jų suklupimas yra pasauliui praturtinimas ir jų sumažėjimaspagonims praturtinimas, tai ką duos jų visuma? |
| 13. | Jums, pagonims, sakau: būdamas pagonių apaštalas, aš gerbiu savo tarnavimą: |
| 14. | gal kaip nors man pavyks sukelti savo tautiečių pavydą ir bent kai kuriuos išgelbėti. |
| 15. | Jeigu jų atmetimas reiškia pasauliui sutaikinimą, tai ką gi reikštų jų priėmimas, jei ne gyvenimą iš numirusių? |
| 16. | Jei pirmieji vaisiai šventi, tai šventa ir visuma. Jei šaknis šventa, tai ir šakos. |
| 17. | Jeigu kai kurios šakos buvo nulaužtos, o tulaukinis alyvmedisesi tarp jų įskiepytas ir tapęs šaknies bei alyvmedžio syvų dalininku, |
| 18. | tai nesididžiuok prieš anas šakas! O jeigu didžiuojiesi, tai žinok, kad ne tu išlaikai šaknį, bet šaknis tave. |
| 19. | Gal pasakysi: "Šakos nulaužtos tam, kad aš būčiau įskiepytas?" |
| 20. | Gerai! Jos nulaužtos dėl netikėjimo, o tu stovi tikėjimu. Nesididžiuok, bet bijok! |
| 21. | Jei Dievas nepagailėjo prigimtinių šakų, gali nepagailėti ir tavęs. |
| 22. | Taigi matai Dievo gerumą ir griežtumą: nupuolusiemsgriežtumas, o taugerumas, jei pasiliksi Jo gerume, kitaipir tu būsi iškirstas! |
| 23. | Bet ir anie, jei nepasiliks netikėjime, bus priskiepyti, nes Dievas turi galią ir vėl juos priskiepyti. |
| 24. | Tad jeigu buvai iškirstas iš prigimtojo laukinio alyvmedžio ir prieš prigimtį įskiepytas tauriajame alyvmedyje, tai juo labiau jie tikrosios šakosbus priskiepyti savajame alyvmedyje. |
| 25. | Aš nenoriu, broliai, palikti jus nežinioje dėl šios paslapties,kad jūs per aukštai apie save nemanytumėte: dalis Izraelio užkietėjo, kol įeis pagonių visuma, |
| 26. | o tada bus išgelbėtas visas Izraelis, kaip parašyta: "Iš Siono ateis Gelbėtojas ir nukreips bedievystes nuo Jokūbo. |
| 27. | Tokia bus jiems mano sandora, kai nuimsiu jų nuodėmes". |
| 28. | Žiūrint Evangelijos, jie yra Dievo priešai jūsų naudai; bet pagal išrinkimą jie numylėtiniai dėl savųjų tėvų. |
| 29. | Juk Dievo dovanos ir pašaukimasneatšaukiami. |
| 30. | Kaip jūs kadaise netikėjote Dievu, o dabar per jų netikėjimą patyrėte gailestingumą, |
| 31. | taip ir jie dabar netiki, kad dėl jums suteikto pasigailėjimo ir jie susilauktų gailestingumo. |
| 32. | Dievas juos visus uždarė netikėjime, kad visų pasigailėtų. |
| 33. | O Dievo turtų, išminties ir pažinimo gelme! Kokie neištiriami Jo teismai ir nesusekami Jo keliai! |
| 34. | "Ir kas gi pažino Viešpaties mintį? Ir kas buvo Jo patarėju?" |
| 35. | "Arba kas Jam yra davęs pirmas, kad jam būtų atmokėta?" |
| 36. | Iš Jo, per Jį ir Jam yra visa. Jam šlovė per amžius! Amen. |
| ← Romans (11/16) → |