| ← Psalms (85/150) → |
| 1. | Viešpatie, Tu buvai palankus savo kraštui, išlaisvinai Jokūbą. |
| 2. | Tu atleidai savo tautos kaltę, uždengei jos nusidėjimą. |
| 3. | Tu sulaikei savo pyktį, nukreipei savo rūstybės įkarštį. |
| 4. | Atgaivink mus, Dieve, mūsų gelbėtojau, tepaliauja Tavo rūstybė! |
| 5. | Nejaugi amžinai pyksi ant mūsų, rūstausi per kartų kartas! |
| 6. | Argi vėl mūsų neatgaivinsi, kad džiaugtumėmės Tavimi? |
| 7. | Viešpatie, parodyk mums savo gailestingumą, suteik išgelbėjimą! |
| 8. | Klausysiuos, ką kalba Viešpats Dievas! Jis juk skelbia taiką savo tautai ir šventiesiems; tenesigręžia jie į kvailystę. |
| 9. | Tikrai, Jo išgelbėjimas arti tiems, kurie Jo bijo, Jo šlovė gyvena tarp mūsų. |
| 10. | Gailestingumas ir tiesa susitiko, teisumas ir taika pasibučiavo. |
| 11. | Tiesa žels iš žemės, ir teisumas žvelgs iš dangaus. |
| 12. | Gausiai gėrybių duos Viešpats, ir žemė bus derlinga. |
| 13. | Teisumas eis pirma Jo ir nukreips mus į Jo kelią. |
| ← Psalms (85/150) → |