| ← Psalms (19/150) → |
| 1. | Dangūs skelbia Dievo šlovę, tvirtuma byloja apie Jo rankų darbus. |
| 2. | Diena pasakoja dienai, o naktis praneša nakčiai. |
| 3. | Nėra kalbos ar tarmės, kur jų balsas nebūtų girdimas. |
| 4. | Per visą žemę sklinda jų garsas, jų žodžiaiiki pasaulio krašto. Jis saulei pastatė padangtę juose. |
| 5. | Ji džiaugiasi kaip išeinąs iš savo kambario jaunikis, kaip karžygys, bėgdamas taku. |
| 6. | Iš vieno krašto padangės pakyla ir kitą jos kraštą pasiekia, niekas negali nuo jos kaitros pasislėpti. |
| 7. | Tobulas Viešpaties įstatymas, jis gaivina sielą. Viešpaties liudijimas tikras, išminties moko paprastuosius. |
| 8. | Viešpaties nuostatai teisingi, jie džiugina širdis. Viešpaties įsakymas tyras, akims duoda šviesybę. |
| 9. | Viešpaties baimė gryna, ji išlieka per amžius. Viešpaties sprendimai tiesa, jie visi iki vieno teisingi. |
| 10. | Brangesni jie už auksą, už gryniausią auksą; jie saldesni už medų, už korių syvą. |
| 11. | Tavo tarnas jais įspėjamas; kas jų laikosi, gauna didelį atpildą. |
| 12. | Kas pastebi savo klaidas? Nuvalyk nuo manęs man nežinomas kaltes. |
| 13. | Savo tarną apsaugok nuo akiplėšiškumo, kad nuodėmės manęs nepavergtų. Tada būsiu doras ir išvengsiu didelių nuodėmių. |
| 14. | Tepatinka Tau mano lūpų žodžiai ir mintys mano širdies, Viešpatie, mano stiprybe, mano atpirkėjau. |
| ← Psalms (19/150) → |