| ← Psalms (146/150) → |
| 1. | Girkite Viešpatį! Girk Viešpatį, mano siela! |
| 2. | Girsiu Viešpatį, kol gyvas būsiu; giedosiu gyrių savo Dievui, kol gyvensiu. |
| 3. | Nesudėkite vilčių į kunigaikščius, į žmonių sūnus, kurie nieko išgelbėti negali! |
| 4. | Kai dvasia jų iškeliauja, jie sugrįžta į žemę; tą pačią dieną jų sumanymai žūva. |
| 5. | Laimingas, kurio pagalba yra Jokūbo Dievas, kuris viltis sudėjo į Viešpatį, savo Dievą. |
| 6. | Jis sukūrė dangų, žemę, jūrą ir visa, kas juose yra. Jis ištikimas per amžius. |
| 7. | Jis gina teises prispaustųjų, alkaniems parūpina duonos. Kalinius išleidžia Viešpats. |
| 8. | Viešpats atveria akis akliesiems, pakelia parpuolusius; Viešpats myli teisiuosius. |
| 9. | Svetimšalį Viešpats saugo, našlaitį ir našlę globoja, o nedoriesiems užkerta kelią. |
| 10. | Viešpats karaliaus per amžius, tavo Dievas, Sione, per visas kartas! Girkite Viešpatį! |
| ← Psalms (146/150) → |