| ← Psalms (141/150) → |
| 1. | Viešpatie, Tavęs šaukiuos, skubėk pas mane! Išklausyk mano balsą, kai Tavęs šaukiuos. |
| 2. | Malda manoji kaip smilkalai į Tave tekyla, o pakeltos rankos tebūna kaip vakaro auka. |
| 3. | Viešpatie, prie mano burnos pastatyk sargybą, saugok mano lūpų duris. |
| 4. | Neleisk mano širdžiai nukrypti į pikta ir nedorėlių darbus pamilti. Tenevalgysiu aš jų skanėstų. |
| 5. | Tegul mane plaka teisusis; tai bus malonė. Tegul bara jis, nes tai kaip brangus aliejus mano galvai. Bet aš meldžiuosi prieš nedorėlių darbus. |
| 6. | Jų teisėjai priblokšti tarp akmenų, jie girdi mano žodžius, kad jie švelnūs. |
| 7. | Kaip artojo išrausta ir išarta žemė, taip prie pragaro nasrų bus išbarstyti jų kaulai. |
| 8. | Viešpatie Dieve, į Tave žvelgia mano akys, Tavimi aš pasitikiu, neleisk mano sielai pražūti. |
| 9. | Saugok mane nuo man pastatytų žabangų, nuo nedorėlių kilpos. |
| 10. | Į savo kilpas nedorėliai patys tepakliūva, o aš laimingai praeisiu. |
| ← Psalms (141/150) → |