| ← Psalms (12/150) → |
| 1. | Viešpatie, gelbėk! Nyksta dievotieji, nebelieka ištikimųjų tarp žmonių vaikų. |
| 2. | Jie vienas kitam kalba tuštybes, lūpomis pataikauja ir kalba klastinga širdimi. |
| 3. | Viešpats sunaikins pataikaujančias lūpas, puikybės pilną liežuvį. |
| 4. | Jie sako: "Savo liežuviu mes nugalėsime, mūsų lūpos kalba už mus, kas mums Viešpats?" |
| 5. | "Dėl varguolio priespaudos, dėl vargšo dejonių dabar Aš pakilsiu,sako Viešpats,išgelbėsiu tą, kuris ilgisi mano pagalbos". |
| 6. | Viešpaties žodžiaityri žodžiai, kaip liejykloje nuskaistintas sidabras, septynis kartus išvalytas. |
| 7. | Tu, Viešpatie, prižiūrėsi juos ir saugosi nuo šios kartos per amžius. |
| 8. | Visuose pakraščiuose gausu nedorėlių, kai išaukštinami niekam tikę žmonės. |
| ← Psalms (12/150) → |