| ← Psalms (119/150) → |
| 1. | Palaiminti, kurių kelias nepeiktinas, kurie pagal Viešpaties įstatymą vaikšto. |
| 2. | Palaiminti, kurie klauso Jo liudijimų ir visa širdimi Jo ieško, |
| 3. | nedaro jie neteisybės, vaikšto Jo keliais. |
| 4. | Tu įsakei stropiai vykdyti Tavo potvarkius. |
| 5. | O kad mano keliai būtų nukreipti vykdyti Tavo nuostatus! |
| 6. | Niekada nepatirčiau gėdos, jei į Tavo įsakymus žiūrėčiau. |
| 7. | Tyra širdimi Tave šlovinsiu, teisius Tavo nuosprendžius pažinęs. |
| 8. | Nuostatus Tavo vykdysiu, nepalik manęs visiškai. |
| 9. | Kaip gali jaunuolis savo kelią išlaikyti tyrą? Laikydamasis Tavo žodžių. |
| 10. | Visa širdimi ieškojau Tavęs, neleisk man nuo įsakymų Tavo nuklysti. |
| 11. | Giliai širdyje paslėpiau Tavo žodį, kad Tau nenusidėčiau. |
| 12. | Palaimintas esi, Viešpatie, mane savo nuostatų mokyk. |
| 13. | Savo lūpomis skelbiau visus Tavo sprendimus. |
| 14. | Tavo liudijimų keliais džiaugiuosi labiau negu visais turtais. |
| 15. | Apie Tavo potvarkius nuolat mąstysiu ir žiūrėsiu į Tavo kelius. |
| 16. | Nuostatais Tavo gėrėsiuos, nepamiršiu Tavo žodžių. |
| 17. | Suteik savo tarnui malonę, kad aš gyvendamas Tavo žodžio laikyčiausi. |
| 18. | Atverk man akis, kad stebuklus Tavo įstatyme regėčiau. |
| 19. | Esu žemėje svečias, neslėpk nuo manęs savo įsakymų. |
| 20. | Mano siela pailso, besiilgėdama Tavo sprendimų. |
| 21. | Tu sudraudi išdidžiuosius; prakeikti nuklydę nuo Tavo įsakymų. |
| 22. | Pašalink nuo manęs panieką ir gėdą, nes laikausi Tavo liudijimų. |
| 23. | Kunigaikščiai susirinkę tariasi prieš mane, bet Tavo tarnas mąsto apie Tavo nuostatus. |
| 24. | Tavo liudijimai yra mano pasimėgimas ir mano patarėjai. |
| 25. | Mano siela nublokšta į dulkes, atgaivink mane, kaip esi pažadėjęs. |
| 26. | Savo kelius paskelbiau, ir Tu išklausei mane; pamokyk mane savo nuostatų. |
| 27. | Leisk man suvokti Tavo potvarkių kelią, tai kalbėsiu apie Tavo stebuklus. |
| 28. | Mano siela nyksta iš sielvarto, sustiprink mane, kaip esi pažadėjęs. |
| 29. | Melo kelią pašalink nuo manęs, savo įstatymu mane apdovanok. |
| 30. | Pasirinkau tiesos kelią, Tavo sprendimus laikau priešais save. |
| 31. | Įsitvėriau Tavo liudijimų; Viešpatie, neleisk man patirti gėdos. |
| 32. | Tavo įsakymų keliu bėgsiu, kai išplėsi mano širdį. |
| 33. | Viešpatie, pamokyk mane savo nuostatų kelio, tai iki galo jo laikysiuos. |
| 34. | Duok suprasti Tavo įstatymą, kad vykdyčiau ir nuoširdžiai jo laikyčiausi. |
| 35. | Savo įsakymų takais mane vesk, nes jais aš gėriuosi. |
| 36. | Palenk mano širdį prie liudijimų savo, o ne prie godumo, |
| 37. | nugręžk mano akis nuo tuštybių; atgaivink mane savo kelyje. |
| 38. | Ištesėk pažadą, duotą savo tarnui, kuris bijosi Tavęs. |
| 39. | Nukreipk nuo manęs gėdą, kuri baugina mane, nes Tavo sprendimai yra geri. |
| 40. | Štai aš ilgiuosi Tavo potvarkių, atgaivink mane savo teisumu. |
| 41. | Viešpatie, būk man gailestingas, teateina Tavo išgelbėjimas, kaip Tu pažadėjai. |
| 42. | Tada duosiu atsakymą tam, kuris iš manęs tyčiojasi, nes pasitikiu Tavo žodžiu. |
| 43. | Neatimk iš manęs tiesos žodžio, nes laukiu Tavo sprendimų. |
| 44. | Per amžių amžius laikysiuos Tavo įstatymo. |
| 45. | Vaikščiosiu laisvas, nes tyrinėju Tavo potvarkius. |
| 46. | Kalbėsiu apie Tavo liudijimus karalių akivaizdoje ir nebūsiu sugėdintas. |
| 47. | Gėrėsiuosi Tavo įsakymais, kuriuos pamilau. |
| 48. | Kelsiu rankas į Tavo įsakymus, kuriuos pamilau, mąstysiu apie Tavo nuostatus. |
| 49. | Prisimink žodį savo tarnui, kuriuo suteikei man viltį. |
| 50. | Tai yra paguoda mano varge, nes Tavo žodis mane atgaivino. |
| 51. | Nors pasipūtėliai mane skaudžiai išjuokia, nuo Tavo įstatymo aš nenukrypau. |
| 52. | Viešpatie, aš prisimenu Tavo senus nuosprendžius ir jais pasiguodžiu. |
| 53. | Mane siaubas apima, kai matau nedorėlį, nepaisantį Tavo įstatymo. |
| 54. | Tavo nuostatai tapo man giesmėmis mano viešnagės namuose. |
| 55. | Ir naktį atsimenu, Viešpatie, Tavąjį vardą ir laikausi Tavo įstatymo. |
| 56. | Tai teko man, nes aš laikiausi Tavo potvarkių. |
| 57. | Viešpats yra mano dalis; aš pasižadėjau Tavo žodžių laikytis. |
| 58. | Nuoširdžiai ieškau Tavo palankumo, būk gailestingas, kaip esi pažadėjęs. |
| 59. | Galvojau apie savo kelią ir pasukau link Tavo liudijimų. |
| 60. | Skubiai ir nedelsdamas vykdau Tavo įsakymus. |
| 61. | Nors nedorėliai apiplėšė mane, bet aš neužmiršau Tavo įstatymo. |
| 62. | Vidurnaktį atsikėlęs, dėkoju už teisingus Tavo sprendimus. |
| 63. | Aš draugas visiems, kurie Tavęs bijo ir Tavo potvarkius vykdo. |
| 64. | Viešpatie, žemė pilna Tavo gailestingumo, mokyk mane savo nuostatų. |
| 65. | Viešpatie, Tu darei savo tarnui gera, kaip buvai pažadėjęs. |
| 66. | Mokyk mane teisingai nuspręsti ir pasirinkti, nes aš patikėjau Tavo įsakymais. |
| 67. | Nuklydęs ir pažemintas buvau, bet dabar klausau Tavo žodžio. |
| 68. | Tu esi geras ir darai gera, mokyk mane savo nuostatų. |
| 69. | Šmeižtais drabsto mane pasipūtėliai, bet aš nuoširdžiai Tavo potvarkių laikausi. |
| 70. | Jų širdis vieni riebalai, o aš gėriuosi Tavo įstatymu. |
| 71. | Naudinga man buvo nukentėti, kad Tavo nuostatų pasimokyčiau. |
| 72. | Man Tavo įstatymas brangesnis už daugybę aukso ir sidabro. |
| 73. | Tavo rankos padarė ir suformavo mane; suteik man išminties suprasti Tavo įsakymus. |
| 74. | Kurie Tavęs bijo, džiaugiasi mane matydami, nes Tavo žodžiu pasitikiu. |
| 75. | Viešpatie, žinau, jog teisingi Tavo sprendimai ir teisingai mane nubaudei. |
| 76. | Paguosk dabar mane savo malone, kaip esi savo tarnui žadėjęs. |
| 77. | Būk gailestingas, kad aš išlikčiau gyvas, nes gėriuosi Tavo įstatymu. |
| 78. | Sugėdinti tebūna išdidieji, nes jie be priežasties puolė mane. Aš mąstysiu apie Tavo potvarkius. |
| 79. | Tesigręžia į mane, kurie Tavęs bijo, kurie pažino Tavo liudijimus. |
| 80. | Tegu mano širdis nepažeidžia nuostatų Tavo, kad nebūčiau sugėdintas. |
| 81. | Mano siela ilgisi Tavo išgelbėjimo, bet aš pasitikiu Tavo žodžiu. |
| 82. | Mano akys pavargo belaukdamos, kas Tavo žadėta. Kada Tu mane paguosi? |
| 83. | Nors tapau panašus į vynmaišį dūmuose, bet Tavo nuostatų neužmiršau. |
| 84. | Kiek dar dienų liko Tavo tarnui? Kada mano persekiotojus pasmerksi? |
| 85. | Išdidieji kasa man duobę, nepaisydami Tavo įstatymo. |
| 86. | Visi Tavo įsakymai teisūs; padėk man prieš melagingus persekiotojus. |
| 87. | Jie vos nesunaikino manęs žemėje. Bet aš Tavo potvarkių neapleidau. |
| 88. | Atgaivink mane dėl savo malonės! Aš laikysiuosi Tavo burnos liudijimų. |
| 89. | Viešpatie, Tavo žodis amžinai įtvirtintas danguje. |
| 90. | Tavo ištikimybė kartų kartoms; Tu sutvėrei žemę, ir ji pasilieka. |
| 91. | Ligi šiol viskas laikosi, kaip Tavo nutarta, Tau viskas tarnauja. |
| 92. | Jei Tavo įstatymu nesigėrėčiau, seniai būčiau žuvęs. |
| 93. | Niekada neužmiršiu Tavo potvarkių, nes jais Tu atgaivinai mane. |
| 94. | Aš esu Tavo, išgelbėk mane, trokštu suvokti Tavo potvarkius. |
| 95. | Nedorėliai mane pražudyti kėsinasi, tačiau aš Tavo liudijimų laikysiuosi. |
| 96. | Mačiau, kad tobuliausi dalykai yra riboti, tik įsakymas Tavo beribis. |
| 97. | Kaip aš myliu Tavo įstatymą, mąstau apie jį ištisą dieną. |
| 98. | Įsakymai Tavo padarė mane protingesnį už mano priešus, nes jie visuomet su manimi. |
| 99. | Daugiau suprantu už visus savo mokytojus, nes mąstau apie Tavo liudijimus. |
| 100. | Daugiau išmanau už senius, nes laikausi Tavo potvarkių. |
| 101. | Nuo bet kokio pikto kelio susilaikau, nes klausau Tavo žodžio. |
| 102. | Nuo Tavo sprendimų nenukrypau, nes Tu mokai mane. |
| 103. | Kokie saldūs man yra Tavo žodžiai, saldesni mano burnai už medų. |
| 104. | Dėl Tavo potvarkių tapau išmintingas, todėl nekenčiu jokio melo. |
| 105. | Tavo žodis yra žibintas mano kojai ir šviesa mano takui. |
| 106. | Prisiekiau vykdyti Tavo teisingus sprendimus ir laikysiuosi jų. |
| 107. | Viešpatie, esu labai prislėgtas, atgaivink mane, kaip esi pažadėjęs. |
| 108. | Viešpatie, priimk mano lūpų laisvos valios auką, pamokyk mane savo sprendimų. |
| 109. | Mano siela yra nuolat mano rankoje, tačiau Tavo įstatymo nepamirštu. |
| 110. | Nedorėliai man spendžia žabangus, bet nuo Tavo potvarkių nenukrypau. |
| 111. | Pamokymai Tavo yra mano paveldėtas turtas, jie mano širdies džiaugsmas. |
| 112. | Palenkiau savo širdį vykdyti Tavo nuostatų, tai darysiu dabar ir visados. |
| 113. | Veidmainių nekenčiu, bet Tavo įstatymą myliu. |
| 114. | Tu esi mano slėptuvė ir skydas, Tavo žodžiais pasitikiu. |
| 115. | Pasitraukite nuo manęs, piktadariai! Aš Viešpaties įsakymus vykdysiu. |
| 116. | Palaikyk mane, kaip žadėjai, kad gyvenčiau, tenebūsiu sugėdintas dėl savo vilties. |
| 117. | Suteik pagalbą, ir aš būsiu saugus, nuostatų Tavo niekados nepamiršiu. |
| 118. | Tu atmeti tuos, kurie nuo Tavo nuostatų nukrypo, jie apsigauna savo melu. |
| 119. | Tu visus žemės nedorėlius pašalini tartum atmatas, bet aš myliu Tavo liudijimus. |
| 120. | Mano kūnas dreba, bijodamas Tavęs, aš bijau Tavo sprendimų. |
| 121. | Dariau, kas yra teisu ir teisinga; neatiduok manęs prispaudėjams. |
| 122. | Užtikrink savo tarnui gerovę, neleisk, kad išdidieji mane nugalėtų. |
| 123. | Mano akys pavargo belaukdamos Tavo išgelbėjimo ir Tavo teisumo žodžio. |
| 124. | Būk gailestingas savo tarnui, mokyk mane savo nuostatų. |
| 125. | Esu Tavo tarnas; duok man supratimą pažinti Tavo liudijimus. |
| 126. | Viešpatie, metas Tau veikti, nes žmonės laužo Tavo įstatymą. |
| 127. | Tavo įsakymai brangesni man už auksą, už gryną auksą. |
| 128. | Todėl visus Tavo potvarkius laikau teisingais, nekenčiu melagingų takų. |
| 129. | Tavo liudijimai yra stebuklingi, todėl mano siela jų klauso. |
| 130. | Tavo žodžių aiškinimas apšviečia, neišmanančius daro supratingus. |
| 131. | Atveriu savo burną ir įkvepiu, alkstu Tavo įsakymų. |
| 132. | Pažvelk į mane ir būk gailestingas, kaip darai mylintiems Tavo vardą. |
| 133. | Kreipk mano žingsnius pagal savo žodžius, kad neteisybė man neviešpatautų. |
| 134. | Nuo žmonių priespaudos mane išlaisvink, ir aš vykdysiu Tavo potvarkius. |
| 135. | Parodyk savo tarnui savo veidą šviesų ir mokyk mane savo nuostatų. |
| 136. | Iš akių man srūva upeliai, nes jie nesilaiko Tavo įstatymo. |
| 137. | Viešpatie, Tu esi teisus, teisingi Tavo sprendimai. |
| 138. | Tavo liudijimai teisingi ir neabejotini. |
| 139. | Mano uolumas graužia mane, nes priešai pamiršo Tavo žodžius. |
| 140. | Tavo žodis yra visiškai tyras, jį Tavo tarnas brangina. |
| 141. | Nors esu paniekintas ir menkas, bet Tavo potvarkių neužmiršiu. |
| 142. | Tavo teisumas amžinas, Tavo įstatymastiesa. |
| 143. | Nors vargas ir sielvartas spaudžia, bet Tavo įsakymais gėriuosi. |
| 144. | Tavo liudijimai yra teisingi per amžius. Leisk man juos suprasti, ir aš gyvensiu. |
| 145. | Šaukiuosi iš širdies, Viešpatie, išklausyk mane; aš laikysiuosi Tavo nuostatų. |
| 146. | Šaukiuosi Tavęs; išgelbėk mane, ir klausysiu Tavo liudijimų. |
| 147. | Prieš aušrą keliuosi ir šaukiu, nes pasitikiu Tavo žodžiu. |
| 148. | Atmerkiu akis dar prieš aušrą, mąstau apie Tavo žodį. |
| 149. | Viešpatie, išgirsk mane, būdamas maloningas; atgaivink mane, kaip esi nusprendęs. |
| 150. | Artėja priešai klastingi, nutolę nuo Tavo įstatymo. |
| 151. | Arti esi, Viešpatie, ir visi Tavo įsakymai teisingi. |
| 152. | Seniai pažinau Tavo liudijimus, kad jie yra amžini. |
| 153. | Pažvelk į mano skurdą ir išlaisvink mane; juk aš nepamirštu Tavo įstatymo. |
| 154. | Gink mano bylą ir išvaduok mane, atgaivink, kaip esi pažadėjęs. |
| 155. | Išgelbėjimas toli nuo nedorėlių, nes jie neklauso Tavo nuostatų. |
| 156. | Koks didis, Viešpatie, Tavo gailestingumas, atgaivink mane, kaip esi nusprendęs. |
| 157. | Daug mano persekiotojų ir priešų, bet aš nenukrypstu nuo Tavo liudijimų. |
| 158. | Neištikimuosius matau ir bjauriuosi, nes jie nepaiso Tavo žodžio. |
| 159. | Žiūrėk, Viešpatie, kaip Tavo potvarkius myliu; atgaivink mane, būdamas maloningas. |
| 160. | Tavo žodžiai teisingi nuo pradžių, ir visi Tavo teisūs sprendimai amžini. |
| 161. | Kunigaikščiai be priežasties persekioja mane, bet mano širdis vien Tavo žodžių tebijo. |
| 162. | Tavo žodžiu džiaugiuosi, kaip didelį lobį suradęs. |
| 163. | Melo nekenčiu ir bjauriuosi, bet Tavo įstatymas man mielas. |
| 164. | Septynis kartus per dieną giriu Tave už Tavo teisingus sprendimus. |
| 165. | Kas myli Tavo įstatymą, turi didelę ramybę ir niekada nesuklumpa. |
| 166. | Laukiu, Dieve, Tavo išgelbėjimo, Tavo įsakymus vykdau. |
| 167. | Mano siela klauso Tavo liudijimų, nes labai juos myliu. |
| 168. | Laikausi Tavo potvarkių ir liudijimų, visi mano keliai Tau žinomi. |
| 169. | Tepasiekia Tave mano šauksmas, Viešpatie; duok man supratimą, kaip esi pažadėjęs. |
| 170. | Tepasiekia mano malda Tave; išlaisvink, kaip esi pažadėjęs. |
| 171. | Mano lūpos girs Tave, nes mokai mane savo nuostatų. |
| 172. | Mano liežuvis kalbės apie Tavo žodį, nes Tavo įsakymai teisingi. |
| 173. | Tavo ranka tepadeda man, nes aš pasirinkau Tavo potvarkius. |
| 174. | Ilgiuosi, Viešpatie, Tavo išgelbėjimo, įstatymu Tavo gėriuosi. |
| 175. | Mano siela tegyvena ir tegiria Tave, Tavo sprendimai tepadeda man. |
| 176. | Klaidžioju kaip avis paklydus. Ieškok savo tarno, nes Tavo įsakymų aš neužmiršau. |
| ← Psalms (119/150) → |