| ← Philippians (3/4) → |
| 1. | Pagaliau, mano broliai, džiaukitės Viešpatyje! Man rašyti vis tą patį nesunku, o jums tai pastiprinimas. |
| 2. | Saugokitės šunų, saugokitės piktų darbininkų, saugokitės apsipjaustėlių! |
| 3. | Nes apipjaustymas esame mes, kurie garbinam Dievą Dvasia, giriamės Kristumi Jėzumi ir pasitikime ne kūnu. |
| 4. | Nors aš galėčiau pasitikėti ir kūnu! Jei kas nors mano galįs pasitikėti kūnu, tai aš juo labiau; |
| 5. | aštuntą dieną apipjaustytas, iš Izraelio tautos, Benjamino giminės, žydas iš žydų, įstatymufariziejus, |
| 6. | uolumubažnyčios persekiotojas, įstatymo teisumunepeiktinas. |
| 7. | Bet tai, kas man buvo laimėjimas, dėl Kristaus palaikiau nuostoliu. |
| 8. | O taip! Aš iš tikrųjų visa laikau nuostoliu dėl Kristaus Jėzaus, mano Viešpaties, pažinimo didybės. Dėl Jo aš praradau viską ir viską laikau sąšlavomis, kad laimėčiau Kristų |
| 9. | ir būčiau atrastas Jame, nebeturėdamas savo teisumo iš įstatymo, bet turėdamas teisumą per tikėjimą Kristumi, teisumą iš Dievo, paremtą tikėjimu, |
| 10. | kad pažinčiau Jį, Jo prisikėlimo jėgą ir bendravimą Jo kentėjimuose, suaugčiau su Jo mirtimi, |
| 11. | kad pasiekčiau prisikėlimą iš numirusių. |
| 12. | Nesakau, kad jau esu šitai gavęs ar tapęs tobulas, bet vejuosi, norėdamas pagauti, nes jau esu Kristaus Jėzaus pagautas. |
| 13. | Broliai, aš nemanau, kad jau būčiau tai pasiekęs. Tik viena tikra: pamiršdamas, kas už manęs, ir siekdamas to, kas priešakyje, |
| 14. | veržiuosi į tikslą aukštybėse, siekiu apdovanojimo už Dievo pašaukimą Kristuje Jėzuje. |
| 15. | Taigi visi, kurie esame subrendę, taip mąstykime. O jeigu jūs apie ką nors manote kitaip, tai Dievas jums ir tai apreikš. |
| 16. | Kiek bebūtumėme pasiekę, vadovaukimės ta pačia taisykle ir taip mąstykime. |
| 17. | Broliai, būkite mano sekėjai ir žiūrėkite į tuos, kurie elgiasi pagal pavyzdį, kurį matote mumyse. |
| 18. | Daugelisapie juos ne kartą esu jums kalbėjęs ir dabar net su ašaromis kalbuelgiasi kaip Kristaus kryžiaus priešai. |
| 19. | Jų galaspražūtis, jų dievas pilvas ir jų garbė-gėda. Jie temąsto apie žemiškus dalykus. |
| 20. | Tuo tarpu mūsų tėvynė danguje, ir iš ten mes karštai laukiame Gelbėtojo, Viešpaties Jėzaus Kristaus, |
| 21. | kuris pakeis mūsų gėdingą kūną ir padarys jį panašų į savo šlovingą kūną ta jėga, kuria Jis visa palenkia sau. |
| ← Philippians (3/4) → |