| ← Numbers (20/36) → |
| 1. | Izraelitai atvyko į Cino dykumą pirmą mėnesį ir sustojo Kadeše. Ten mirė Mirjama ir buvo palaidota. |
| 2. | Toje vietoje nebuvo vandens. Izraelitai, susirinkę pas Mozę ir Aaroną, |
| 3. | priekaištaudami kalbėjo: "Geriau būtume žuvę su savo broliais Viešpaties akivaizdoje. |
| 4. | Kodėl jūs atvedėte Viešpaties susirinkimą į šitą dykumą, kad mes ir mūsų gyvuliai čia numirtume? |
| 5. | Kam mus išvedėte iš Egipto ir atvedėte į šitą netikusią vietą, kur negalime sėti ir neauga nei figos, nei vynuogės, nei granatai ir nėra net vandens?" |
| 6. | Mozė ir Aaronas, palikę minią, įėjo į Susitikimo palapinę ir puolė ant žemės. Jiems pasirodė Viešpaties šlovė. |
| 7. | Viešpats tarė Mozei: |
| 8. | "Imk lazdą, abu su Aaronu surinkite žmones ir jų akyse kalbėkite uolai, ir ji duos vandens. Tu išgausi jiems vandens iš uolos, ir atsigers žmonės bei jų galvijai". |
| 9. | Mozė ėmė Viešpaties akivaizdoje buvusią lazdą, kaip Jis jam įsakė. |
| 10. | Mozė ir Aaronas surinko žmones prie uolos ir jiems kalbėjo: "Klausykite, maištininkai! Ar mudu turime iš šitos uolos išgauti jums vandens?" |
| 11. | Mozė pakėlė ranką, smogė du kartus lazda į uolą, ir pasipylė apsčiai vandens; atsigėrė žmonės ir jų gyvuliai. |
| 12. | Bet Viešpats tarė Mozei ir Aaronui: "Kadangi manimi netikėjote ir neparodėte mano šventumo izraelitų akivaizdoje, judu neįvesite šitos tautos į žemę, kurią jiems duosiu". |
| 13. | Tai Meriba, kur izraelitai murmėjo prieš Viešpatį ir Jis parodė jiems savo šventumą. |
| 14. | Mozė išsiuntė pasiuntinius iš Kadešo pas Edomo karalių, kad pasakytų: "Taip sako tavo brolis Izraelis: 'Tu žinai visus mūsų vargus, |
| 15. | žinai, kaip mūsų tėvai nuėjo į Egiptą ir mes ilgai ten gyvenome, kaip egiptiečiai spaudė mus ir mūsų tėvus. |
| 16. | Kai šaukėmės Viešpaties, Jis mus išklausė ir siuntė angelą, kuris mus išvedė iš Egipto. Esame sustoję Kadešo mieste, kuris yra prie pat tavo krašto sienos. |
| 17. | Maldaujame, leisk mums pereiti per tavo žemę. Mes neisime dirvomis ar vynuogynais, negersime vandens iš tavo šulinių, bet trauksime vieškeliu, nenukrypdami nei į dešinę, nei į kairę, kol pereisime tavo šalį' ". |
| 18. | Karalius jiems atsakė: "Neisite per mano žemę, o jei eisite, aš jus pasitiksiu su ginklu". |
| 19. | Izraelitai sakė: "Mes eisime vieškeliu, o jei mes ir mūsų gyvuliai gersime tavo vandens, atsilyginsime, tiktai leisk pereiti per tavo žemę". |
| 20. | Bet jis atsakė: "Neleidžiu!" Ir edomitų gausi kariuomenė išėjo prieš izraelitus. |
| 21. | Kadangi edomitai atsisakė praleisti izraelitus, tai jie pasuko kitais keliais. |
| 22. | Pakilę iš Kadešo, izraelitai atėjo prie Horo kalno. |
| 23. | Ten, prie Edomo žemės sienos, Viešpats kalbėjo Mozei ir Aaronui: |
| 24. | "Aaronas susijungs su savo tauta, nes jis neįeis į žemę, kurią pažadėjau izraelitams, dėl to, kad netikėjote mano žodžiais prie Meribos. |
| 25. | Imk Aaroną ir jo sūnų Eleazarą ir nuvesk juodu ant Horo kalno. |
| 26. | Aaronas tegul nusivelka savo drabužius ir jais apvilk jo sūnų Eleazarą. Aaronas mirs tenai". |
| 27. | Mozė padarė, kaip Viešpats įsakė. Jie užlipo į Horo kalną, visiems susirinkusiems matant. |
| 28. | Mozė nurengė nuo Aarono drabužius ir jais apvilko jo sūnų Eleazarą. Aaronas mirė kalno viršūnėje. Mozė su Eleazaru grįžo nuo kalno. |
| 29. | Izraelitai, pamatę, kad Aaronas mirė, apraudojo jį trisdešimt dienų. |
| ← Numbers (20/36) → |