← Matthew (5/28) → |
1. | Matydamas minias, Jėzus užkopė į kalną ir atsisėdo. Prie Jo priėjo mokiniai. |
2. | Atvėręs lūpas, Jis ėmė mokyti: |
3. | "Palaiminti vargšai dvasia, nes jų yra dangaus karalystė. |
4. | Palaiminti, kurie liūdi, nes jie bus paguosti. |
5. | Palaiminti romieji, nes jie paveldės žemę. |
6. | Palaiminti, kurie alksta ir trokšta teisumo, nes jie bus pasotinti. |
7. | Palaiminti gailestingieji, nes jie susilauks gailestingumo. |
8. | Palaiminti tyraširdžiai, nes jie regės Dievą. |
9. | Palaiminti taikdariai, nes jie bus vadinami Dievo vaikais. |
10. | Palaiminti, kurie persekiojami dėl teisumo, nes jų yra dangaus karalystė. |
11. | Palaiminti jūs, kai dėl manęs jus šmeižia ir persekioja bei meluodami visaip piktžodžiauja. |
12. | Būkite linksmi ir džiūgaukite, nes didelis jūsų atlygis danguje. Juk lygiai taip persekiojo ir iki jūsų buvusius pranašus". |
13. | "Jūs esate žemės druska. Jei druska netenka sūrumo, kuo gi ją reikėtų pasūdyti? Ji niekam netinka, ir belieka ją išberti žmonėms sumindžioti. |
14. | Jūs esate pasaulio šviesa. Neįmanoma nuslėpti miesto, pastatyto ant kalno. |
15. | Ir niekas, uždegęs žiburį, nevožia jo indu, bet stato į žibintuvą, kad šviestų visiems, kas yra namuose. |
16. | Taip tešviečia ir jūsų šviesa žmonių akivaizdoje, kad jie matytų jūsų gerus darbus ir šlovintų jūsų Tėvą, kuris danguje". |
17. | "Nemanykite, jog Aš atėjau panaikinti Įstatymo ar Pranašų. Ne panaikinti jų atėjau, bet įvykdyti. |
18. | Iš tiesų sakau jums: kol dangus ir žemė nepraeis, nė viena raidelė ir nė vienas brūkšnelis neišnyks iš Įstatymo, kol viskas išsipildys. |
19. | Todėl, kas sulaužytų bent vieną iš mažiausių įsakymų ir taip mokytų žmones, tas bus vadinamas mažiausiu dangaus karalystėje. O kas juos vykdys ir jų mokys, bus vadinamas didžiu dangaus karalystėje. |
20. | Taigi sakau jums: jeigu jūsų teisumas nepranoks Rašto žinovų ir fariziejų teisumo,neįeisite į dangaus karalystę". |
21. | "Jūs girdėjote, kad protėviams buvo pasakyta: 'Nežudyk'; o kas nužudo, turės atsakyti teisme. |
22. | O Aš jums sakau: kas be reikalo pyksta ant savo brolio, turės atsakyti teisme. Kas sako savo broliui: 'Pusgalvi', turės stoti prieš sinedrioną. O kas sako: 'Beproti', tas smerktinas į pragaro ugnį. |
23. | Todėl jei neši dovaną prie aukuro ir ten prisimeni, jog tavo brolis turi šį tą prieš tave, |
24. | palik savo dovaną ten prie aukuro, eik pirmiau susitaikinti su savo broliu, ir tik tada sugrįžęs aukok savo dovaną. |
25. | Greitai susitark su savo kaltintoju, dar kelyje į teismą, kad kaltintojas neįduotų tavęs teisėjui, o teisėjasteismo vykdytojui ir kad nepakliūtum į kalėjimą. |
26. | Iš tiesų sakau tau: neišeisi iš ten, kol neatsiteisi iki paskutinio skatiko". |
27. | "Jūs girdėjote, jog protėviams buvo pasakyta: 'Nesvetimauk!' |
28. | O Aš jums sakau: kiekvienas, kuris geidulingai žiūri į moterį, jau svetimauja savo širdyje. |
29. | Jeigu tavo dešinioji akis skatina tave nusidėti, išlupk ją ir mesk šalin. Geriau tau netekti vieno nario, negu kad visas kūnas būtų įmestas į pragarą. |
30. | Ir jeigu tavo dešinioji ranka skatina tave nusidėti, nukirsk ją ir mesk šalin. Geriau tau netekti vieno nario, negu kad visas kūnas būtų įmestas į pragarą". |
31. | "Taip pat buvo pasakyta: 'Kas atleidžia savo žmoną, teišduoda jai skyrybų raštą'. |
32. | O Aš jums sakau: kiekvienas, kuris atleidžia savo žmoną,jei ne ištvirkavimo atveju,skatina ją svetimauti; ir jeigu kas atleistąją vedasvetimauja". |
33. | "Taip pat girdėjote, jog protėviams buvo pasakyta: 'Neprisiek melagingai, bet ištesėk Viešpačiui savo priesaikas'. |
34. | O Aš jums sakau: iš viso neprisiekinėkite nei dangumi, nes jis Dievo sostas, |
35. | nei žeme, nes jiJo pakojis, nei Jeruzale, nes jididžiojo Karaliaus miestas. |
36. | Neprisiek nei savo galva, nes negali nė vieno plauko padaryti balto ar juodo. |
37. | Verčiau jūs sakykite: 'Taip', jei taip, 'Ne', jei ne, o kas viršaus, tai iš pikto". |
38. | "Jūs girdėjote, jog buvo pasakyta: 'Akis už akį' ir 'dantis už dantį'. |
39. | O Aš jums sakau: nesipriešinkite piktam, bet, jei kas tave muštų per dešinį skruostą, atsuk jam ir kitą. |
40. | Jei kas nori su tavimi bylinėtis ir paimti tavo tuniką, atiduok jam ir apsiaustą. |
41. | Jei kas verstų tave nueiti mylią, nueik su juo dvi. |
42. | Prašančiam duok ir nuo norinčio iš tavęs pasiskolinti nenusigręžk. |
43. | Jūs girdėjote, jog buvo pasakyta: 'Mylėk savo artimą' ir nekęsk savo priešo. |
44. | O Aš jums sakau: mylėkite savo priešus, laiminkite jus keikiančius, darykite gera tiems, kurie nekenčia jūsų, ir melskitės už savo skriaudėjus ir persekiotojus, |
45. | kad būtumėte vaikai savo Tėvo, kuris danguje; Jis juk leidžia savo saulei tekėti blogiesiems ir geriesiems, siunčia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų. |
46. | Jei mylite tuos, kurie jus myli, kokį gi atlygį turite? Argi taip nesielgia ir muitininkai? |
47. | Ir jeigu sveikinate tik savo brolius, kuo gi viršijate kitus? Argi to nedaro ir muitininkai? |
48. | Taigi būkite tobuli, kaip ir jūsų Tėvas, kuris danguje, yra tobulas". |
← Matthew (5/28) → |