| ← Mark (11/16) → |
| 1. | Prisiartinęs prie Jeruzalės pro Betfagę ir Betaniją, ties Alyvų kalnu, Jėzus pasiuntė du savo mokinius, |
| 2. | liepdamas: "Eikite į priešais esantį kaimą ir, vos įžengę į jį, rasite pririštą asilaitį, kuriuo dar niekas iš žmonių nėra jojęs. Atriškite jį ir atveskite". |
| 3. | Jeigu kas nors paklaustų: 'Ką čia darote?', atsakykite: 'Jo reikia Viešpačiui', ir iš karto jį paleis. |
| 4. | Nuėję jiedu rado pakelėje asilaitį, pririštą prie vartų, ir atrišo jį. |
| 5. | Kai kurie iš ten stovinčių jų paklausė: "Ką darote, kam atrišate asilaitį?" |
| 6. | O jie atsakė taip, kaip Jėzus buvo jiems liepęs, ir tie leido jį vestis. |
| 7. | Jie atvedė asilaitį pas Jėzų, apdengė jį savo apsiaustais, ir Jėzus užsėdo ant jo. |
| 8. | Daugelis tiesė ant kelio savo drabužius, kiti kirto ir klojo ant kelio medžių šakas. |
| 9. | Iš priekio ir iš paskos einantys šaukė: "Osana! Palaimintas, kuris ateina Viešpaties vardu! |
| 10. | Palaiminta mūsų tėvo Dovydo karalystė, ateinanti Viešpaties vardu! Osana aukštybėse!" |
| 11. | Taip Jėzus įžengė į Jeruzalę ir į šventyklą. Viską apžiūrėjęs, kadangi buvo jau vakaro valanda,Jis su dvylika išėjo į Betaniją. |
| 12. | Rytojaus dieną, jiems keliaujant iš Betanijos, Jėzus išalko. |
| 13. | Pamatęs iš tolo sulapojusį figmedį, Jis priėjo pažiūrėti, gal ką ant jo ras. Tačiau, atėjęs prie medžio, Jis nerado nieko, tiktai lapus, nes dar nebuvo figų metas. |
| 14. | Atsakydamas Jėzus tarė medžiui: "Tegul per amžius niekas nebevalgys tavo vaisiaus!" Jo mokiniai tai girdėjo. |
| 15. | Jie atėjo į Jeruzalę. Įėjęs į šventyklą, Jėzus ėmė varyti laukan parduodančius ir perkančius šventykloje. Jis išvartė pinigų keitėjų stalus bei karvelių pardavėjų suolus |
| 16. | ir neleido nešti prekių per šventyklą. |
| 17. | Jis mokė, sakydamas jiems: "Argi neparašyta: 'Mano namai vadinsis maldos namai visoms tautoms'? O jūs pavertėte juos 'plėšikų lindyne' ". |
| 18. | Tai išgirdę, aukštieji kunigai ir Rašto žinovai tarėsi, kaip Jį pražudyti. Jie mat bijojo Jėzaus, nes visi žmonės buvo didžiai nustebinti Jo mokymo. |
| 19. | Atėjus vakarui, Jėzus su mokiniais išėjo iš miesto. |
| 20. | Rytą eidami pro šalį, jie pamatė, kad figmedis nudžiūvęs iš pat šaknų. |
| 21. | Prisiminęs Petras tarė Jėzui: "Rabi, žiūrėk! Figmedis, kurį prakeikei, nudžiūvo!" |
| 22. | Jėzus, atsakydamas jiems, tarė: "Turėkite tikėjimą Dievu! |
| 23. | Iš tiesų sakau jums: kas pasakytų šitam kalnui: 'Pasikelk ir meskis į jūrą', ir savo širdyje neabejotų, bet tikėtų, kad įvyks tai, ką sako,jis turės, ką besakytų. |
| 24. | Todėl sakau jums: ko tik prašote melsdamiesi, tikėkite, kad gaunate, ir jūs turėsite. |
| 25. | Kai stovite melsdamiesi, atleiskite, jei turite ką nors prieš kitus, kad ir jūsų Tėvas, kuris danguje, galėtų jums atleisti jūsų nusižengimus. |
| 26. | Bet jeigu jūs neatleisite, nė jūsų Tėvas, kuris danguje, neatleis jūsų nusižengimų". |
| 27. | Jie vėl sugrįžo į Jeruzalę. Jam vaikščiojant po šventyklą, prie Jo priėjo aukštųjų kunigų, Rašto žinovų bei vyresniųjų |
| 28. | ir klausė: "Kokią teisę turi taip daryti? Kas Tau davė valdžią tai daryti?" |
| 29. | Jėzus jiems atsakė: "Aš irgi paklausiu jus vieno dalyko, o jūs atsakykite man, tada ir Aš jums pasakysiu, kokia valdžia tai darau. |
| 30. | Jono krikštas buvo iš dangaus ar iš žmonių? Atsakykite man!" |
| 31. | Jie samprotavo tarpusavy: "Jei pasakysimeiš dangaus, Jis mums sakys: 'Tai kodėl juo netikėjote?' |
| 32. | O jei pasakysimeiš žmonių..." Jie bijojo minios, nes visi buvo įsitikinę, kad Jonas tikrai buvo pranašas. |
| 33. | Todėl jie atsakė Jėzui: "Mes nežinome". Tada Jėzus tarė: "Tai ir Aš jums nesakysiu, kokia valdžia tai darau". |
| ← Mark (11/16) → |