← Leviticus (7/27) → |
1. | "Štai aukos už kaltę įstatymas. Ji yra labai šventa. |
2. | Kur pjaunama deginamoji auka, ten pjaunama ir auka už kaltę. Jos kraujas bus šlakstomas aplink aukurą. |
3. | Aukosite nuo jos visus taukus: uodegą, vidurių taukus, |
4. | abu inkstus ir ant jų esančius taukus, paslėpsnių taukus ir kepenis su tinkleliu. |
5. | Kunigas visa tai sudegins ant aukuro; tai auka Viešpačiui už kaltę. |
6. | Kiekvienas kunigų giminės vyras valgys tos mėsos šventoje vietoje, nes ji yra labai šventa. |
7. | Auka už kaltę aukojama taip pat, kaip ir auka už nuodėmę; joms yra vienas įstatymas. Kunigas, kuris atlieka sutaikinimą, gauna ją. |
8. | Kunigas, kuris aukoja bet kokio žmogaus deginamąją auką, pasiima sau tos aukos odą. |
9. | Kiekviena duonos auka, iškepta krosnyje, ant skardos ar keptuvėje, priklauso kunigui, kuris ją aukoja; |
10. | Kiekviena duonos auka, aplieta aliejumi ar sausa, priklauso visiems Aarono sūnums, kaip vienam, taip ir kitam. |
11. | Šis yra įstatymas padėkos aukų, kurias aukosite Viešpačiui. |
12. | Jei kas, norėdamas atsidėkoti, aukoja dėkojimo auką, kartu su ja teaukoja neraugintus papločius, aplaistytus aliejumi, neraugintus ragaišius, apteptus aliejumi, ir smulkių miltų papločius, aplaistytus aliejumi. |
13. | Kartu su papločiais teaukoja raugintą duoną kaip dėkojimo auką. |
14. | Vieną iš visos aukos skirs pakėlimo aukai Viešpačiui, ir tai priklausys kunigui, kuris šlakstys padėkos aukos kraują. |
15. | Dėkojimo aukos mėsa turi būti suvalgyta tą pačią dienąnieko iš jos neleistina palikti rytojui. |
16. | Įžadų ir laisvos valios auka valgoma tą pačią dieną. Kas lieka, leidžiama valgyti ir kitą dieną. |
17. | Kas lieka trečiai dienaisudeginama. |
18. | Jei kas valgytų padėkos aukos mėsą trečią dieną, ji nebūtų priimtina ir nebūtų įskaityta tam, kuris aukoja,tai pasibjaurėjimas. Kas valgytų, būtų kaltas. |
19. | Mėsa, paliesta kuo nors suteptu, nebus valgomaji bus sudeginama. Kas nesuteptas, gali valgyti aukos mėsą. |
20. | Jei kas, būdamas nešvarus, valgytų padėkos aukos mėsą, aukojamą Viešpačiui, bus išnaikintas iš savo tautos. |
21. | Kas, palietęs žmogaus, galvijo ar kokio daikto nešvarumą, valgytų padėkos aukos mėsą, bus išnaikintas iš savo tautos". |
22. | Ir Viešpats kalbėjo Mozei: |
23. | "Sakyk izraelitams, kad jie nevalgytų avies, jaučio ir ožkos taukų. |
24. | Nustipusio ar žvėries sudraskyto gyvulio taukus naudokite įvairiems reikalams, bet ne valgiui. |
25. | Jei kas valgytų gyvulio taukus, kurie turi būti paaukojami Viešpačiui, bus išnaikintas iš savo tautos. |
26. | Nevalgykite jokio kraujoar jis būtų paukščių, ar gyvulių. |
27. | Kiekvienas, kuris valgys kraują, bus išnaikintas iš savo tautos". |
28. | Ir Viešpats kalbėjo Mozei: |
29. | "Sakyk Izraelio vaikams: 'Kas aukoja Viešpačiui padėkos auką, dalį aukos turi atnešti Viešpačiui. |
30. | Savo rankomis turi atnešti aukos dalį, skirtą sudeginimui. Taukus ir krūtinę jis privalo atnešti, kad krūtinė būtų siūbuojama Viešpaties akivaizdoje. |
31. | Kunigas sudegins taukus ant aukuro, krūtinė teks Aaronui ir jo sūnums. |
32. | Dešinysis padėkos aukos petys yra kunigo dalis. |
33. | Kuris Aarono sūnus aukos kraują ir taukus, tas gaus dešinį petį. |
34. | Nes padėkos aukų krūtinę ir petį paėmiau iš Izraelio vaikų ir atidaviau kunigui Aaronui ir jo sūnums. Tai amžinas nuostatas Izraelio tautai' ". |
35. | Tai yra pateptojo Aarono ir jo pateptųjų sūnų dalis iš Viešpačiui sudeginamų aukų nuo tos dienos, kai jie buvo paskirti eiti kunigų tarnystę. |
36. | Dalis, kurią Viešpats Izraelio vaikams įsakė atiduoti jiems per visas kartas nuo tos dienos, kai jie buvo patepti. |
37. | Toks yra deginamųjų, duonos, nuodėmės, kaltės, įšventinimo ir padėkos aukų įstatymas. |
38. | Jį Viešpats davė Mozei Sinajaus kalne, kai liepė izraelitams aukoti aukas Viešpačiui Sinajaus dykumoje. |
← Leviticus (7/27) → |