| ← Leviticus (4/27) → |
| 1. | Viešpats kalbėjo Mozei: |
| 2. | "Sakyk izraelitams: 'Jei kas dėl nežinojimo sulaužytų Dievo įsakymą ir nusikalstų, padarydamas, kas uždrausta, |
| 3. | tai, jei taip nusidėtų pateptasis kunigas ir užtrauktų kaltę tautai, jis aukos už savo nuodėmę Viešpačiui sveiką veršį. |
| 4. | Jis atves jį prie Susitikimo palapinės durų Viešpaties akivaizdon, uždės ranką ant galvos ir jį papjaus. |
| 5. | Pateptasis kunigas, pasiėmęs veršio kraują, įneš Susitikimo palapinėn. |
| 6. | Padažęs pirštą kraujyje, juo pašlakstys septynis kartus Viešpaties akivaizdoje uždangą prieš Švenčiausiąją |
| 7. | ir tuo pačiu krauju pateps ragus Viešpaties smilkalų aukuro, kuris yra Susitikimo palapinėje; visą likusį kraują išlies deginamųjų aukų aukuro papėdėje prie palapinės. |
| 8. | Už nuodėmę jis aukos veršio vidurių taukus, |
| 9. | abu inkstus, ant jų ir prie paslėpsnių esančius taukus ir kepenų tinklelį. |
| 10. | Visa tai kunigas sudegins ant deginamųjų aukų aukuro. |
| 11. | Odą, visą mėsą su galva ir kojomis, vidurius ir mėšlą |
| 12. | išgabens už stovyklos į nesuteptą vietą, kur paprastai išpilami aukų pelenai, padės ant malkų krūvos ir sudegins toje vietoje, kur išpilami pelenai. |
| 13. | Jei Izraelio tauta dėl nežinojimo nusikalstų Dievui ir nesąmoningai sulaužytų Viešpaties įsakymą, darydama tai, ko neturėtų daryti, |
| 14. | bet vėliau suprastų savo kaltę, aukos už savo nusidėjimą veršį. Jį atves prie Susitikimo palapinės įėjimo. |
| 15. | Tautos vyresnieji uždės rankas ant veršio galvos Viešpaties akivaizdoje ir papjaus veršį Viešpaties akivaizdoje. |
| 16. | Pateptasis kunigas įneš jo kraują Susitikimo palapinėn |
| 17. | ir, padažęs pirštą, septynis kartus šlakstys Viešpaties akivaizdoje prieš uždangą; |
| 18. | ir tuo pačiu krauju pateps Viešpaties akivaizdoje Susitikimo palapinėje esančio aukuro ragus. Likusį kraują išlies deginamųjų aukų aukuro, kuris yra prie Susitikimo palapinės įėjimo, papėdėje. |
| 19. | Veršio taukus sudegins ant aukuro; |
| 20. | padarys visa tai, kas daroma aukojant veršį aukai už nuodėmę. Kunigas juos sutaikys, ir Viešpats jiems atleis. |
| 21. | Patį veršį išgabens už stovyklos ir sudegins kaip anksčiau minėtąjį veršį, nes jis yra auka už tautos nuodėmę. |
| 22. | Jei kunigaikštis nežinodamas sulaužytų kokį nors Viešpaties įstatymą, |
| 23. | bet paskui suprastų savo nuodėmę, jis aukos Viešpačiui sveiką ožį kaip auką už nuodėmę. |
| 24. | Jis uždės ranką ant jo galvos ir jį papjaus toje vietoje, kur paprastai aukojamos deginamosios aukos Viešpaties akivaizdoje, nes tai yra auka už nuodėmę. |
| 25. | Kunigas padažys pirštą aukos kraujyje ir juo pateps deginamųjų aukų aukuro ragus. Likusį kraują išlies jo papėdėje. |
| 26. | Taukus sudegins ant aukuro, kaip tai daroma su padėkos aukomis. Kunigas įvykdys sutaikinimą už jį dėl jo nuodėmės, ir jam bus atleista. |
| 27. | Jei kas iš eilinių žmonių nusidėtų nežinodamas ir padarytų, kas uždrausta Viešpaties įstatymu, |
| 28. | o vėliau suprastų savo nuodėmę, jis aukos sveiką ožką. |
| 29. | Jis uždės ranką ant gyvulio galvos, jį papjaus ir aukos deginamųjų aukų vietoje. |
| 30. | Kunigas, padažęs pirštą aukos kraujyje, juo pateps deginamųjų aukų aukuro ragus, o likusį kraują išlies aukuro papėdėje. |
| 31. | Po to, paėmęs visus taukus, sudegins juos ant aukuro, kaip tai daroma su padėkos aukomis, kad būtų malonus kvapas Viešpačiui. Kunigas sutaikins jį, ir jam bus atleista. |
| 32. | O jei auka už nuodėmę bus iš avių, tai ji turi būti sveika. |
| 33. | Jis uždės ranką ant jos galvos ir papjaus ją toje vietoje, kur paprastai pjaunamos deginamosios aukos. |
| 34. | Kunigas pateps deginamųjų aukų aukuro ragus savo pirštu, padažytu aukos kraujyje. Likusį kraują išlies aukuro papėdėje. |
| 35. | Visus taukus, kaip tai daroma su padėkos auka, sudegins ant aukuro Viešpačiui; taip sutaikins jį su Viešpačiu, ir jo nuodėmė bus jam atleista". |
| ← Leviticus (4/27) → |