| ← Leviticus (22/27) → |
| 1. | Viešpats kalbėjo Mozei: |
| 2. | "Sakyk Aaronui ir jo sūnums, kad jie pagarbiai laikytų daiktus, kurie pašvęsti aukai, ir nesuteptų jų. Aš esu Viešpats. |
| 3. | Sakyk jiems ir jų palikuonims: 'Jei kuris būdamas nešvarus paliestų tai, kas izraelitų pašvęsta aukoti Viešpačiui, bus išnaikintas iš Viešpaties akivaizdos. Aš esu Viešpats. |
| 4. | Kas iš Aarono palikuonių būtų raupsuotas ar nešvarus, nevalgys to, kas man pašvęsta, iki apsivalys. Kas prisiliestų prie mirusio arba prie turėjusio sėklos išsiliejimą, |
| 5. | arba prie šliaužiančio gyvio, arba kurio kito nešvaraus dalyko, kurio prisilietimas sutepa, |
| 6. | bus nešvarus iki vakaro ir nevalgys pašvęstųjų valgių, kol neapsiplaus vandeniu. |
| 7. | Nusileidus saulei, bus švarus ir galės valgyti pašvęstą maistą, nes tai jo maistas. |
| 8. | Jiems nevalia valgyti nugaišusio nei žvėries sudraskyto gyvulio, nes jais susiteps. Aš esu Viešpats. |
| 9. | Tegu jie laikosi mano įsakymų, kad nenusikalstų ir nemirtų. Aš esu Viešpats, kuris juos pašventinu. |
| 10. | Joks ateivis nevalgys švento maisto; jo nevalgys taip pat kunigo įnamis ir samdinys. |
| 11. | Bet kunigo vergas, pirktas už pinigus arba gimęs jo namuose, galės jį valgyti. |
| 12. | Jei kunigo duktė ištekės ne už kunigo, ji nevalgys švento maisto. |
| 13. | Bet, jei ji liktų našlė ar išsiskirtų ir neturėtų vaikų, sugrįžusi į savo tėvo namus, valgys tą maistą, kaip tai darydavo būdama mergaitė. Niekas iš pašalinių neturi teisės to maisto valgyti. |
| 14. | Kas nežiniomis valgytų šventą maistą, pridės penktą dalį prie to, ką suvalgė, ir atiduos kunigui. |
| 15. | Kunigai tenesutepa izraelitų šventų aukų, kurias jie aukoja Viešpačiui, |
| 16. | kad nenusikalstų valgydami šventas dovanas. Aš esu Viešpats, kuris juos pašventinu' ". |
| 17. | Viešpats kalbėjo Mozei: |
| 18. | "Sakyk Aaronui, jo sūnums ir visiems izraelitams: 'Jei kas iš izraelitų ir gyvenančių tarp jų ateivių norėtų aukoti Viešpačiui, ar tai būtų įžado, ar laisvos valios auka, teatneša deginamajai Viešpaties aukai |
| 19. | sveiką patinėlį iš galvijų, avių ar ožkų. |
| 20. | Jei auka turėtų kokią ydą, jūs jos neaukokite, nes tai nepriimtina. |
| 21. | Jei kas aukotų Viešpačiui padėkos auką, ištesėdamas įžadą, ar laisvos valios auką, ji turi būti sveika iš galvijų ar avių. |
| 22. | Aklo, luošo, turinčio žaizdos randą, išberto, šašuoto ar su niežais gyvulio neaukokite Viešpačiui ir nieko iš jo nedeginkite ant aukuro. |
| 23. | Galviją ar avį su ilgesniu ar trumpesniu sąnariu leidžiama aukoti laisva valia, bet įžado aukaijis nepriimtinas. |
| 24. | Neaukokite Viešpačiui jokio iškastruoto gyvulio; šito niekada nedarykite savo žemėje. |
| 25. | Taip pat nepriimkite ir neaukokite Dievui tokių gyvulių iš ateivio rankos, nes tai yra sugedę ir sutepta; tokia auka nepriimtina' ". |
| 26. | Viešpats kalbėjo Mozei: |
| 27. | "Veršiukas, ėriukas ar ožiukas septynias dienas liks prie savo motinos; aštuntą dieną ar vėliau galės būti aukojamas Viešpačiui. |
| 28. | Nepjaukite karvės nei avies tą pačią dieną su jos jaunikliu. |
| 29. | Kai aukosite padėkos auką Viešpačiui, aukokite ją laisva valia. |
| 30. | Ją suvalgykite tą pačią dieną ir nieko nepalikite kitos dienos rytui. Aš esu Viešpats. |
| 31. | Laikykitės mano įsakymų ir juos vykdykite. Aš esu Viešpats. |
| 32. | Nesutepkite mano švento vardo. Aš esu šventas tarp izraelitų ir pašventinu jus. |
| 33. | Aš išvedžiau jus iš Egipto žemės, kad būčiau jūsų Dievas. Aš esu Viešpats". |
| ← Leviticus (22/27) → |