| ← Leviticus (2/27) → |
| 1. | "Jei kas nori aukoti Viešpačiui duonos auką, tegu ji bus iš smulkių miltų, apipiltų aliejumi, ir smilkalų. |
| 2. | Ją atneš Aarono sūnums, kunigams, kurių vienas ims pilną saują smulkių miltų su aliejumi ir visus smilkalus ir kaip atminimą sudegins ant aukuro, kad būtų malonus kvapas Viešpačiui. |
| 3. | Likusi aukos dalis priklausys Aaronui ir jo sūnums kaip švenčiausia aukų Viešpačiui dalis. |
| 4. | Duonos auka, kepta krosnyje, turi būti nerauginti papločiai iš smulkių miltų, sumaišytų su aliejumi, ir nerauginti ragaišiai, aptepti aliejumi. |
| 5. | O jei tavo duonos auka būtų kepta ant skardos, ji turi būti iš smulkių miltų, sumaišytų su aliejumi, be raugo; |
| 6. | ją sulaužysi į gabaliukus ir užpilsi aliejumi: tai yra duonos auka. |
| 7. | O jei duonos auka būtų kepta keptuvėje, ji turi būti smulkių miltų ir sumaišyta su aliejumi. |
| 8. | Aukodamas ją Viešpačiui, paduosi kunigui į rankas. |
| 9. | Dalį aukos jis sudegins atminimui ant aukuro, kad būtų malonus kvapas Viešpačiui, |
| 10. | o kas liks, bus Aarono ir jo sūnų švenčiausia dalis iš aukos Viešpačiui. |
| 11. | Kiekviena duonos auka, aukojama Viešpačiui, turi būti be raugo; raugas ir medus neturi būti deginama kaip auka Viešpačiui. |
| 12. | Jei aukosi pirmųjų vaisių dovanas Viešpačiui, jos nebus dedamos ant aukuro kaip malonus kvapas. |
| 13. | Visas duonos aukas pasūdysi druska; tavo Dievo sandoros druskos neturi pritrūkti duonos aukose. Druską aukosi su kiekviena auka. |
| 14. | Jei aukotum Viešpačiui duonos auką iš pirmųjų javų, dar tebežaliuojančių varpų, sudžiovinsi jas, smulkiai sugrūsi, |
| 15. | užpilsi ant viršaus aliejaus ir pridėsi smilkalų. Tai yra duonos auka. |
| 16. | Kunigas dalį sugrūstų grūdų su aliejumi ir visus smilkalus sudegins: tai bus auka Viešpačiui". |
| ← Leviticus (2/27) → |