←  Leviticus (14/27)  →
1. Viešpats kalbėjo Mozei:
2. "Tai įstatymas raupsuotajam, kai jis paskelbiamas švariu. Jis bus atvestas pas kunigą,
3. kuris turės išeiti iš stovyklos. Radęs jį išgijusį nuo raupsų,
4. įsakys jam paimti du sveikus, švarius paukščius, kedro medžio, raudonų siūlų ir yzopo.
5. Vieną paukštį kunigas lieps papjauti moliniame inde virš tekančio vandens,
6. kitą gyvą kartu su kedro medžiu, raudonais siūlais ir yzopu padažys papjauto paukščio kraujyje
7. ir juo pašlakstys septynis kartus apvalomąjį, kad būtų paskelbtas švariu. Gyvą paukštį paleis skristi į laukus.
8. Po to žmogus išplaus savo drabužius, nusiskus plaukus ir apsiplaus vandeniu; taip apvalytasis įeis į stovyklą, bet savo palapinėn neis dar septynias dienas.
9. Septintą dieną jis nusiskus galvos plaukus, barzdą ir antakius, dar kartą išplaus darbužius ir nusiplaus kūną.
10. Aštuntą dieną ims du sveikus avinėlius, metinę avelę, duonos aukai tris dešimtąsias efos smulkių miltų, sumaišytų su aliejumi, ir vieną logą aliejaus.
11. Apvalymo apeigas atliekąs kunigas pastatys jį ir visa tai Viešpaties akivaizdoje prie Susitikimo palapinės įėjimo.
12. Po to ims avinėlį ir aukos jį už kaltę; ims taip pat aliejaus logą ir visa tai siūbuos Viešpaties akivaizdoje.
13. Avinėlį papjaus šventoje vietoje, kur aukojama deginamoji auka ir auka už nuodėmę. Auka už nuodėmę ir auka už kaltę priklauso kunigui ir yra šventa.
14. Kunigas, ėmęs aukos už kaltę kraują, pateps juo apvalomojo dešinę ausį ir dešinės rankos ir kojos nykščius.
15. Iš aliejaus logo dalį įsipils į savo kairiosios rankos delną
16. ir, padažęs jame dešinės rankos rodomąjį pirštą, pašlakstys Viešpaties akivaizdoje septynis kartus.
17. Likusį kairės rankos delne aliejų išlies ant apvalomojo dešinės ausies, ant dešinės rankos ir kojos nykščių
18. ir ant jo galvos. Ir kunigas sutaikins jį su Viešpačiu.
19. Po to kunigas, atlikdamas sutaikinimą, aukos auką už nuodėmę ir deginamąją auką,
20. padėdamas ją ant aukuro kartu su duonos auka; taip žmogus bus sutaikintas ir apvalytas.
21. O jei jis neturtingas ir neišgali duoti minėtų dalykų, ims aukai už kaltę avinėlį, kad kunigas sutaikintų jį, dešimtą dalį efos smulkių miltų, sumaišytų su aliejumi, duonos aukai, logą aliejaus
22. ir du balandžius ar du jaunus karvelius: vieną aukai už nuodėmę, o antrą deginamajai aukai.
23. Visa tai jis atneš aštuntą savo apsivalymo dieną kunigui prie Susitikimo palapinės įėjimo Viešpaties akivaizdon.
24. Kunigas, paėmęs avinėlį aukai už kaltę ir aliejų, pasiūbuos tai Viešpaties akivaizdoje.
25. Papjovęs avinėlį, jo krauju pateps dešinę apvalomojo ausį, dešinės rankos ir kojos nykščius.
26. Ir kunigas dalį aliejaus įsipils į savo kairės rankos delną,
27. padažęs dešinės rankos pirštą, pašlakstys septynis kartus Viešpaties akivaizdoje,
28. pateps dešinę apvalomojo ausį ir dešinės rankos bei kojos nykščius toje vietoje, kur buvo patepta aukos už kaltę krauju.
29. Likusią aliejaus dalį, esančią rankoje, išpils ant apvalomojo galvos, kad sutaikintų jį su Viešpačiu.
30. Aukos taip pat vieną balandį ar jauną karvelį,­iš to, ką pajėgs gauti,­
31. aukai už nuodėmę, o kitą­deginamajai aukai, ir duonos auką, sumaišytą su aliejumi.
32. Tai auka nepasiturinčio raupsuotojo, kuris neišgali daugiau aukoti savo apsivalymui".
33. Viešpats kalbėjo Mozei ir Aaronui:
34. "Jei, įėjus į Kanaano žemę, kurią jums duosiu paveldėti, atsirastų raupsų liga namų sienose,
35. jų savininkas privalo pranešti kunigui, kad, jo nuomone, raupsų liga yra jo namuose.
36. Kunigas, prieš patikrindamas namus, ar jie raupsuoti, lieps išnešti iš jų viską, kad visi juose esą daiktai nebūtų sutepti. Paskui įeis ir apžiūrės namų raupsus.
37. Pamatęs ant sienų įdubusius taškus žalsvos ar rausvos spalvos,
38. išeis iš namų pro duris ir tuojau juos uždarys septynioms dienoms.
39. Septintą dieną sugrįžęs, juos apžiūrės, ir, jei ras raupsus padidėjusius,
40. lieps išlupti akmenis, ant kurių yra raupsai, ir juos išmesti už miesto suteptoje vietoje,
41. namų vidaus sienas nugramdyti ir nuoskutas išpilti už miesto suteptoje vietoje,
42. išluptųjų akmenų vietoje įdėti kitus ir namus ištepti moliu.
43. Jei, išplėšus akmenis, nuskutus sienas ir moliu ištepus,
44. kunigas pamatys vėl pasirodžiusius raupsus ir sienas taškuotas, reiškia raupsai yra pasilikę ir namai nešvarūs.
45. Tokius namus sugriaus, o jų akmenis ir medžius išmes suteptoje vietoje už miesto.
46. Kas įeitų į uždarytus namus, bus nešvarus iki vakaro;
47. kas juose miegotų ar valgytų, plaus savo drabužius.
48. Jei kunigas, įėjęs į namus, nepamatys po ištinkavimo išplitusių raupsų, paskelbs namus švariais.
49. Jiems apvalyti ims du paukščius, kedro medžio ir raudonų siūlų bei yzopo.
50. Papjovęs vieną paukštį moliniame inde virš tekančio vandens,
51. ims kedro medį, yzopą, raudonų siūlų ir gyvą paukštį, padažys viską papjauto paukščio kraujyje ir tekančiame vandenyje ir apšlakstys namus septynis kartus.
52. Paukščio kraujas, tekantis vanduo, kedro medis, yzopas bei raudoni siūlai ir gyvas paukštis apvalys namus.
53. Gyvą paukštį jis išneš už miesto ir paleis skristi į laukus. Taip namas bus apvalytas.
54. Tai yra įstatymas apie visokius raupsus ir piktšašius,
55. raupsus drabužiuose ir namuose;
56. randus, nušašimus, blizgančius taškus ir įvairius pakitimus,
57. kad žinotumėte, kas švaru ar nešvaru. Tai yra įstatymas apie raupsus".
←  Leviticus (14/27)  →