| ← Job (40/42) → |
| 1. | Viešpats, atsakydamas Jobui, tarė: |
| 2. | "Ar tas, kuris ginčijasi su Visagaliu, pamokys Jį? Teatsako tas, kuris priekaištauja Dievui". |
| 3. | Jobas atsakė Viešpačiui: |
| 4. | "Aš per menkas Tau atsakyti. Aš uždengsiu ranka savo burną. |
| 5. | Kartą kalbėjau, bet daugiau nebekalbėsiu ir nebeatsakysiu". |
| 6. | Tuomet Viešpats kalbėjo Jobui iš audros: |
| 7. | "Susijuosk dabar kaip vyras, Aš klausiu tavęs, o tu atsakyk man. |
| 8. | Ar tu panaikinsi mano sprendimą? Ar mane smerksi, o save teisinsi? |
| 9. | Ar tavo ranka tokia kaip Dievo? Ar tavo balsas toks stiprus kaip Jo balsas? |
| 10. | Pasipuošk garbe ir kilnumu, apsisiausk šlove ir spindesiu. |
| 11. | Išliek savo rūstybę, pažvelk į kiekvieną išdidų ir pažemink jį. |
| 12. | Pažemink visus išdidžiuosius ir sutrypk nedorėlius ten, kur jie yra. |
| 13. | Paslėpk juos visus dulkėse ir nuvesk į mirties tamsą. |
| 14. | Tada Aš pripažinsiu, kad tavo dešinė gali tave išgelbėti. |
| 15. | Štai begemotas, kurį padariau kartu su tavimi; jis ėda žolę kaip jautis. |
| 16. | Jo jėga strėnose ir pilvo raumenyse. |
| 17. | Jis iškelia savo uodegą kaip kedrą; jo šlaunų raumenys tvirtai susipynę. |
| 18. | Jo kaulai kaip variniai vamzdžiai, o skeletas kaip geležiniai virbai. |
| 19. | Jis yra Dievo kelių pradžia. Tik Tas, kuris jį sukūrė, gali jį įveikti. |
| 20. | Kalnuose, kur gyvena laukiniai žvėrys, auga jam maistas. |
| 21. | Jis guli po ūksmingais medžiais, pasislėpęs tarp nendrių pelkėse. |
| 22. | Jį dengia ūksmingų medžių šešėliai, paupio gluosniai jį supa. |
| 23. | Jis geria iš upės neskubėdamas, jam atrodo, kad Jordanas sutilps į jo nasrus. |
| 24. | Kas galėtų jį pagauti kabliais arba žabangais?" |
| ← Job (40/42) → |