| ← Job (15/42) → |
| 1. | Temanas Elifazas atsakydamas tarė: |
| 2. | "Ar išmintingas žmogus kalba tuščius žodžius ir pripildo savo vidurius rytų vėjo? |
| 3. | Ar jis kalba netinkamus žodžius ir sako tai, kas neatneša nieko gero? |
| 4. | Tu atmetei baimę ir nesivaržai, kalbėdamas prieš Dievą. |
| 5. | Tavo lūpos kalba apie tavo kaltę ir tu pasirinkai klastingą liežuvį. |
| 6. | Tavo paties burna pasmerkia tave, o ne aš, tavo paties lūpos liudija prieš tave. |
| 7. | Bene tu esi pirmas gimęs žmogus, sutvertas pirma kalnų? |
| 8. | Ar tu girdėjai Dievo paslaptis ir turi visą išmintį? |
| 9. | Ką žinai, ko mes nežinome? Ką supranti, ko mes nesuprantame? |
| 10. | Tarp mūsų yra ilgaamžių ir žilagalvių, senesnių už tavo tėvą. |
| 11. | Ar tau neužtenka Dievo paguodos? Ar turi kokią paslaptį? |
| 12. | Kodėl tavo širdis tave nunešė į šalį ir prieš ką merki savo akį? |
| 13. | Kodėl nukreipi savo dvasią prieš Dievą ir leidi tokiems žodžiams išeiti iš tavo lūpų? |
| 14. | Kas yra žmogus, kad būtų tyras; tas, kuris gimęs iš moters, kad būtų teisus? |
| 15. | Jis nepasitiki savo šventaisiais ir dangūs nėra tyri Jo akivaizdoje, |
| 16. | tuo labiau bjaurus ir purvinas žmogus, kuris geria nedorybę kaip vandenį. |
| 17. | Klausyk manęs, aš tave pamokysiu, ką patyriau, pasakysiu, |
| 18. | ką išminčiai skelbė, sužinoję iš savo tėvų, ir nenuslėpė. |
| 19. | Jiems vieniems buvo atiduota žemė ir joks svetimšalis nevaikščiojo tarp jų. |
| 20. | Nedorėlis kenčia per visas savo dienas, metų skaičius paslėptas nuo prispaudėjo. |
| 21. | Baisūs garsai jo ausyse, taikos metu jį užklumpa naikintojas. |
| 22. | Jis nesitiki ištrūkti iš tamsos, jis paskirtas kardui. |
| 23. | Jis klaidžioja, ieškodamas duonos. Bet kur ji? Jis žino, kad jo laukia tamsi diena. |
| 24. | Jį gąsdina vargas ir pavojus, jie nugalės jį kaip karalius, pasiruošęs kovai. |
| 25. | Nes jis grasina Dievui, kėsinasi į Visagalį, |
| 26. | su skydu rankoje puola Jį. |
| 27. | Jo veidas padengtas riebalais, jis pats aptekęs taukais. |
| 28. | Jis gyvena sugriautuose miestuose, namuose, kuriuose niekas negyvena, kurie skirti nugriauti. |
| 29. | Jis nepraturtės, jo nuosavybė neišliks; jo turtai nepasklis po žemę. |
| 30. | Jis neištrūks iš tamsos, jo šakas sudegins liepsna, nuo Jo burnos kvapo jis pranyks. |
| 31. | Tenepasitiki apsigaudamas tuštybe, nes tuštybe bus jam atlyginta. |
| 32. | Jis pražus ne laiku ir jo šakos nežaliuos. |
| 33. | Jo neprinokusios vynuogės nukris, nubyrės kaip alyvmedžio žiedai. |
| 34. | Veidmainių susirinkimas bus nevaisingas, ir ugnis sudegins kyšių ėmėjų palapines. |
| 35. | Jie pastoja piktu sumanymu ir pagimdo blogį; jų pilvas paruošia apgaulę". |
| ← Job (15/42) → |