| ← Isaiah (14/66) → |
| 1. | Nes Viešpats pasigailės Jokūbo ir vėl išsirinks Izraelį, apgyvendins juos jų pačių krašte. Prie jų jungsis ateiviai ir glausis prie Jokūbo. |
| 2. | Pagonys paims juos ir parves į jų vietą. Izraelitai Viešpaties žemėje juos apgyvendins kaip tarnus ir tarnaites. Jie padarys belaisvius tuos, kurių belaisviai jie buvo, ir pavergs savo prispaudėjus. |
| 3. | Kai Viešpats po visų vargų, baimės ir kietos vergijos, kurioje vargote, jums suteiks ramybę, |
| 4. | tada dainuosite pasityčiojimo dainą apie Babilono karalių, sakydami: "Kaip nurimo prispaudėjas, auksinio miesto nebeliko! |
| 5. | Viešpats sulaužė nedorėlio lazdą, jo valdovo skeptrą, |
| 6. | kuris be paliovos įtūžęs plakė tautas, jas pavergė ir žiauriai persekiojo. |
| 7. | Visa žemė nurimo ir ilsisi, linksmai dainuoja. |
| 8. | Džiaugiasi kiparisai ir Libano kedrai, sakydami: 'Kai tu kritai, kirtėjai nebeateina kirsti mūsų'. |
| 9. | Pragaras sujudo pasitikti tavęs ateinančio; dėl tavęs pažadino mirusiuosius, visus žemės valdovus, pakėlė nuo sostų visus tautų karalius. |
| 10. | Visi jie kalbės tau: 'Tu nusilpai kaip ir mes, tapai mums lygus!' |
| 11. | Tavo didybė nugarmėjo į pragarą su tavo styginių skambesiu. Kandys yra tavo paklodė ir kirminai užklojo tave. |
| 12. | Kaip tu iškritai iš dangaus, Liuciferi, ryto aušros sūnau? Kaip tu kritai žemėn, kuris buvai pamynęs tautas? |
| 13. | Tu sakei savo širdyje: 'Aš pakilsiu į dangų, iškelsiu savo sostą aukščiau Dievo žvaigždžių, sėdėsiu dievų kalne tolimiausioje šiaurėje. |
| 14. | Aš pakilsiu aukščiau debesų, būsiu lygus Aukščiausiajam!' |
| 15. | Bet tu esi nublokštas į pragarą, į giliausią bedugnę. |
| 16. | Kurie tave mato, įsižiūri ir galvoja: 'Ar tai žmogus, prieš kurį drebėjo žemė ir karalystės? |
| 17. | Kuris pavertė pasaulį dykuma, sugriovė miestus ir nepaleido savo belaisvių?' |
| 18. | Visų tautų karaliai garbingai guli savo kapuose. |
| 19. | Tu gi išmestas iš karsto kaip bjauri šaka. Esi apdengtas kardu nužudytųjų kūnais, guli duobėje tarp akmenų, kojomis mindomas. |
| 20. | Tu nebūsi palaidotas su kitais, nes sunaikinai savo kraštą, išžudei tautą. Niekada nebus minimi piktadario palikuonys. |
| 21. | Išžudykite jo vaikus už tėvo nusikaltimus, kad jie nebepakiltų, neapgyvendintų krašto ir nepripildytų žemės savo miestų". |
| 22. | "Aš eisiu prieš juos,sako kareivijų Viešpats,sunaikinsiu Babilono vardą ir likutįsūnų ir vaikaitį",sako Viešpats. |
| 23. | "Paversiu jį ežių buveine ir vandens liūnu; visa iššluosiu sunaikinimo šluota",sako kareivijų Viešpats. |
| 24. | Kareivijų Viešpats prisiekė: "Kaip Aš sumaniau, taip įvyks, kaip nusprendžiau, taip ir bus. |
| 25. | Aš sutraiškysiu asirus savo žemėje ir sumindžiosiu juos kalnuose. Jų jungas bus pašalintas ir jų našta nuimta nuo Izraelio pečių. |
| 26. | Tai Aš sumaniau padaryti visoje žemėje ir pakėliau ranką prieš visas tautas". |
| 27. | Kareivijų Viešpats taip nusprendė, kas tai pakeis? Jis ranką pakėlė, kas ją sulaikys? |
| 28. | Karaliaus Ahazo mirties metais buvo paskelbta: |
| 29. | "Nedžiūgauk, filistinų žeme, kad rykštė, kuri tave plakė, yra sulaužyta. Iš gyvatės šaknų augs angis, o iš angies kiaušiniųdrakonas. |
| 30. | Beturčių pirmagimiai bus maitinami, neturtingieji gulės saugiai. Tavo šaknį pražudysiu badu, jis išžudys tavo likutį. |
| 31. | Vartai, dejuokite! Mieste, šauk! Išsigąskite visi filistinai! Iš šiaurės atslenka dūmai, jų gretose nėra nė vieno atsiliekančio". |
| 32. | Ką atsakyti tautos pasiuntiniams? Viešpats įkūrė Sioną, Jo tautos vargšai ras čia prieglaudą. |
| ← Isaiah (14/66) → |