| ← Hosea (13/14) → |
| 1. | Kai Efraimas kalbėjo drebėdamas, jis iškilo Izraelyje, o kai nusikalto Baalumirė. |
| 2. | Dabar jie nusideda dar labiau: lieja sidabrinius atvaizdus, stabus pagal savo sugebėjimus. Tai yra amatininkų darbas. Jie ragina: "Žmonės, kurie aukoja, tebučiuoja veršius!" |
| 3. | Todėl jie bus kaip rytmečio migla, kaip rasa, kuri anksti pranyksta, kaip pelai, nupučiami nuo klojimo, arba dūmai iš kamino. |
| 4. | "Aš esu Viešpats, tavo Dievas nuo dienų Egipto krašte. Tu nepažinsi kito dievo, tik mane, nes be manęs nėra gelbėtojo. |
| 5. | Aš pažinau tave dykumoje, išdžiūvusioje žemėje. |
| 6. | Kai jie prasigyveno ir pasisotino, jų širdis išpuiko, jie pamiršo mane. |
| 7. | Aš būsiu jiems kaip liūtas, kaip šalia kelio tykojantis leopardas. |
| 8. | Aš juos užpulsiu kaip lokė, netekusi jauniklių, ir draskysiu jų krūtines. Ten surysiu juos kaip liūtas, sudraskysiu kaip laukiniai žvėrys. |
| 9. | Izraeli, tu sunaikinai save, nes tik manyje tavo pagalba. |
| 10. | Kur yra tavo karalius, kuris tave išgelbėtų? Kur tavo teisėjai, apie kuriuos sakei: 'Duok man karalių ir kunigaikščių'? |
| 11. | Aš tau daviau karalių supykęs ir atėmiau jį užsirūstinęs. |
| 12. | Efraimo kaltė surišta, jo nuodėmė paslėpta. |
| 13. | Jis yra lyg neišmintingas sūnusatėjus laikui gimti, jis neturėtų laukti. |
| 14. | Aš išpirksiu juos iš mirusiųjų buveinės galios, išgelbėsiu nuo mirties. Mirtie, Aš būsiu tavo galas, mirusiųjų buveine, Aš būsiu tavo sunaikinimas. Gailestis bus paslėptas nuo mano akių. |
| 15. | Nors jis klestės tarp savo brolių, pakils Viešpaties vėjas iš rytų, iš dykumos, išdžiovins versmes ir šaltinius, išplėš turtus ir visus brangius indus. |
| 16. | Samarija kentės už tai, kad maištavo prieš savo Dievą. Jie žus nuo kardo, jos kūdikius sutraiškys, nėščias moteris perskros". |
| ← Hosea (13/14) → |