| ← Genesis (2/50) → |
| 1. | Taip buvo sutvertas dangus, žemė ir visi jų pulkai. |
| 2. | Dievas septintą dieną užbaigė savo darbus ir ilsėjosi septintą dieną po visų savo darbų, kuriuos atliko. |
| 3. | Dievas palaimino septintą dieną ir ją pašventino, nes joje ilsėjosi po visų savo darbų, kuriuos Dievas sukūrė ir padarė. |
| 4. | Tokia yra dangaus ir žemės kilmė, kai jie buvo sukurti tą dieną, kurią Viešpats Dievas sutvėrė žemę ir dangų, |
| 5. | ir visus lauko augalus, kurių dar nebuvo žemėje, ir visas lauko žoles, kurios dar nežėlė; nes Viešpats Dievas nesiuntė į žemę lietaus ir nebuvo žmogaus žemei įdirbti. |
| 6. | Migla kilo nuo žemės ir drėkino jos paviršių. |
| 7. | Ir Viešpats Dievas padarė žmogų iš žemės dulkių ir įkvėpė į jo šnerves gyvybės kvapą. Taip žmogus tapo gyva siela. |
| 8. | Viešpats Dievas sukūrė sodą Edene rytuose ir ten apgyvendino žmogų, kurį buvo sutvėręs. |
| 9. | Viešpats Dievas išaugino iš žemės visokių medžių, gražių pasižiūrėti ir nešančių gerus vaisius maistui; taip pat gyvybės medį sodo viduryje ir medį pažinimo gero ir blogo. |
| 10. | Upė tekėjo iš Edeno sodui drėkinti; nuo ten ji šakojosi į keturias upes. |
| 11. | Pirmosios vardas Pišonas. Ji teka aplink visą Havilos šalį, kur randamas auksas. |
| 12. | Tos šalies auksas yra geras. Ten randa bdeliją ir onikso akmenį. |
| 13. | Antrosios upės vardas Gihonas. Ji teka aplink visą Kušo šalį. |
| 14. | Trečiosios upės vardas Tigras. Ji teka į rytus nuo Asūro. O ketvirtoji upė yra Eufratas. |
| 15. | Ir paėmė Viešpats Dievas žmogų ir apgyvendino jį Edeno sode, kad žmogus jį įdirbtų ir prižiūrėtų. |
| 16. | Viešpats Dievas įsakė žmogui: "Nuo kiekvieno sodo medžio tau leista valgyti, |
| 17. | bet nuo medžio pažinimo gero ir blogo nevalgyk, nes tą dieną, kurią valgysi jo vaisių, tikrai mirsi". |
| 18. | Viešpats Dievas tarė: "Negerai žmogui būti vienam. Aš padarysiu jam tinkamą padėjėją". |
| 19. | Viešpats Dievas, padaręs iš žemės visus žvėris bei padangių paukščius, juos atvedė prie Adomo, kad matytų, kaip jis juos pavadins; kaip Adomas pavadino kiekvieną gyvą padarą, toks ir yra jo vardas. |
| 20. | Adomas davė vardus visiems gyvuliams, padangių paukščiams ir visiems lauko žvėrims, tačiau tarp jų neatsirado padėjėjo, tinkamo žmogui. |
| 21. | Tada Viešpats Dievas giliai užmigdė Adomą, išėmė vieną jo šonkaulių ir tą vietą užpildė kūnu. |
| 22. | Po to Viešpats Dievas iš šonkaulio, kurį išėmė iš žmogaus, padarė moterį ir ją atvedė pas žmogų. |
| 23. | Tada Adomas tarė: "Štai kaulas iš mano kaulų ir kūnas iš mano kūno! Šita bus vadinama moterimi, nes iš vyro ji paimta". |
| 24. | Todėl vyras paliks savo tėvą bei motiną ir susijungs su savo žmona; ir juodu taps vienu kūnu. |
| 25. | Jie abužmogus ir jo žmonabuvo nuogi, tačiau nesigėdijo. |
| ← Genesis (2/50) → |