| Galatians (1/6) → |
| 1. | Paulius, apaštalas ne iš žmonių ir ne per žmogų, bet per Jėzų Kristų ir Jį prikėlusį iš numirusių Dievą Tėvą, |
| 2. | ir kartu su manimi esantys broliaiGalatijos bažnyčioms. |
| 3. | Malonė ir ramybė jums nuo Dievo Tėvo ir mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus, |
| 4. | kuris atidavė save už mūsų nuodėmes, kad išgelbėtų mus nuo dabartinio blogo amžiaus pagal mūsų Dievo ir Tėvo valią, |
| 5. | kuriam šlovė per amžių amžius! Amen. |
| 6. | Stebiuosi, kad jūs nuo To, kuris pašaukė jus į Kristaus malonę, taip greitai persimetate prie kitokios evangelijos, |
| 7. | kuri, tarp kitko, nėra kitokia, o yra tik jus klaidinantys žmonės, norintys iškreipti Kristaus Evangeliją. |
| 8. | Bet nors ir mes patys ar angelas iš dangaus jums skelbtų kitokią evangeliją, negu mes jums paskelbėme,tebūnie prakeiktas! |
| 9. | Kaip anksčiau sakėme, taip ir dabar sakau dar kartą: jei kas jums skelbia kitokią evangeliją, negu esate priėmę,tebūnie prakeiktas! |
| 10. | Ar aš ieškau žmonių palankumo, ar Dievo? Gal stengiuosi patikti žmonėms? Jei dar norėčiau patikti žmonėms, nebūčiau Kristaus tarnas. |
| 11. | Aš sakau jums, broliai, kad mano paskelbtoji Evangelija nėra iš žmonių, |
| 12. | nes negavau jos iš žmogaus ir nebuvau jos išmokytas, bet gavau Jėzaus Kristaus apreiškimu. |
| 13. | Jūs, be abejo, girdėjote, kaip kadaise aš elgiausi, išpažindamas judaizmą, kaip be saiko persekiojau Dievo bažnyčią ir grioviau ją. |
| 14. | Žydų religija buvau pralenkęs daugelį bendraamžių savo tautiečių, būdamas itin uolus dėl savo tėvų tradicijų. |
| 15. | Bet kai Dievas, kuris mane išskyrė dar esantį motinos įsčiose ir pašaukė savo malone, panorėjo |
| 16. | apreikšti manyje savo Sūnų, kad skelbčiau Jį pagonims, neskubėjau tartis su kūnu ir krauju |
| 17. | ir nenuvykau į Jeruzalę pas pirmiau už mane buvusius apaštalus, bet iškeliavau į Arabiją ir po to vėl grįžau į Damaską. |
| 18. | Po trejų metų nukeliavau į Jeruzalę pasimatyti su Kefu ir pasilikau pas jį penkiolika dienų. |
| 19. | Kitų apaštalų man neteko matyti, tiktai Viešpaties brolį Jokūbą. |
| 20. | Ką jums rašau, tvirtinu Dievo akivaizdoje, jog nemeluoju. |
| 21. | Po to išvykau į Sirijos ir Kilikijos sritis. |
| 22. | Iš veido aš buvau nepažįstamas Judėjos bažnyčioms, kurios Kristuje. |
| 23. | Jos buvo tik girdėję: tas, kuris mus kitados persekiojo, dabar skelbia tikėjimą, kurį kadaise griovė. |
| 24. | Ir jos šlovino Dievą dėl manęs. |
| Galatians (1/6) → |