←  Ezekiel (30/48)  →
1. Viešpats kalbėjo man:
2. "Žmogaus sūnau, pranašauk ir sakyk: 'Taip sako Viešpats Dievas: 'Dejuokite: 'Vargas tai dienai'.
3. Viešpaties diena arti, tai diena tamsos, sunaikinimo metas tautoms.
4. Kardas užpuls Egiptą ir didelis siaubas apims Etiopiją, kai Egipte kris užmuštieji, jų turtas bus išplėštas ir Egipto pamatai bus sugriauti.
5. Etiopija, Libija, Lidija ir kitos tautos, Kubas ir sandoros krašto vyrai kris kartu su jais nuo kardo.
6. Egipto rėmėjai žus ir bus pažemintas jų jėgos išdidumas. Nuo Migdolo iki Sienės kris užmuštieji,­sako Viešpats.­
7. Egipto kraštas bus paverstas dykyne, miestai ištuštės.
8. Kai Aš užkursiu ugnį Egipte ir visi jo padėjėjai bus sunaikinti, tada jie žinos, kad Aš esu Viešpats.
9. Tą dieną mano pasiuntiniai skubės laivais į Etiopiją, ją išgąsdins ir didelis siaubas apims juos kaip Egipto dieną. Nes štai ji ateina'.
10. Taip sako Viešpats Dievas: 'Aš padarysiu galą Egipto daugybei Babilono karaliaus Nebukadnecaro ranka.
11. Jis ir jo žmonės, baisiausia tauta, bus atvesti sunaikinti kraštą. Jie išsitrauks kardus prieš Egiptą, ir kraštas bus pilnas užmuštųjų.
12. Aš išdžiovinsiu upes, kraštą atiduosiu į nedorėlių rankas ir viską sunaikinsiu svetimšalių rankomis. Aš, Viešpats, taip pasakiau'.
13. Taip sako Viešpats Dievas: 'Aš sunaikinsiu stabus ir padarysiu galą atvaizdams Nofe. Egipto žemėje nebebus kunigaikščio, ir Aš užleisiu baimę Egiptui.
14. Aš paversiu Patrosą dykyne, uždegsiu ugnį Coane ir teisiu Noją.
15. Savo įtūžį išliesiu ant Sino, Egipto stiprybės, sunaikinsiu Nojo minias.
16. Ir uždegsiu ugnį Egipte, Sinas kentės ir vaitos, Nojas bus draskomas ir Nofas bus varginamas kas dieną.
17. Ono ir Pi Beseto jaunuoliai kris nuo kardo, o moterys bus išvestos nelaisvėn.
18. Tachpanheso diena bus tamsi, kai Aš sulaužysiu Egipto jungą ir padarysiu galą jo išdidumui. Debesys apdengs miestą, kai jo dukros bus varomos nelaisvėn.
19. Aš įvykdysiu teismus Egipte, ir jie žinos, kad Aš esu Viešpats' ".
20. Vienuoliktaisiais metais, pirmo mėnesio septintą dieną, Viešpats kalbėjo man:
21. "Žmogaus sūnau, Aš sulaužiau faraono, Egipto karaliaus, ranką. Niekas jos neaptvarstė, neaprišo ir negydė, kad pasveiktų, taptų stipri ir vėl galėtų laikyti kardą.
22. Todėl taip sako Viešpats Dievas: 'Štai Aš prieš faraoną, Egipto karalių. Aš sulaužysiu jo rankas­sveikąją bei tą, kuri buvo sulaužyta, ir kardas iškris iš jo rankų.
23. Aš išsklaidysiu egiptiečius tautose ir išblaškysiu juos kraštuose.
24. Babilono karaliaus rankas sustiprinsiu ir įdėsiu jam į ranką savo kardą. Bet faraono rankas sulaužysiu, ir jis vaitos kaip mirtinai sužeistas.
25. Jie žinos, kad Aš esu Viešpats, kai įdėsiu savo kardą į Babilono karaliaus ranką ir jis pakels jį prieš Egipto žemę.
26. Aš išsklaidysiu egiptiečius tautose ir išblaškysiu juos kraštuose. Tada jie žinos, kad Aš esu Viešpats' ".
←  Ezekiel (30/48)  →