| ← Ezekiel (12/48) → |
| 1. | Viešpats man kalbėjo: |
| 2. | "Žmogaus sūnau, tu gyveni maištingoje tautoje, tarp žmonių, kurie turi akis, bet nemato, turi ausis, bet negirdi. |
| 3. | Todėl, žmogaus sūnau, paruošk savo mantą persikelti ir, jiems matant, dienos metu išeik. Jiems matant, iš savo vietos persikelk į kitą vietą. Gal jie susipras, nors ir yra maištingi. |
| 4. | Dienos metu išnešk savo mantą kaip persikėlimo mantą, o pats išeik vakare kaip einantis į tremtį. |
| 5. | Jiems matant, pralaužk sieną, užsidėk daiktus ant pečių ir sutemus išeik pro ją. |
| 6. | Užsidenk veidą, kad nematytum krašto, nes Aš paskyriau tave ženklu Izraeliui". |
| 7. | Aš padariau, kaip man buvo įsakyta: savo mantą kaip persikėlimo mantą išnešiau dienos metu, vakare pralaužiau sieną. Kai sutemo, užsidėjęs daiktus ant pečių, išėjau, jiems matant. |
| 8. | Rytą man Viešpats pasakė: |
| 9. | "Žmogaus sūnau, ar izraelitai neklausė tavęs: 'Ką darai?' |
| 10. | Sakyk jiems: 'Taip sako Viešpats: 'Tai našta Jeruzalės kunigaikščiui ir visiems izraelitams, kurie ten yra'. |
| 11. | Sakyk: 'Aš esu ženklas jums. Kaip aš dariau, taip atsitiks jiems. Jie persikels ir eis į nelaisvę'. |
| 12. | Kunigaikštis, kuris yra tarp jų, užsidės mantą ant pečių, pralauš mūro sieną ir sutemus pro ją išeis. Veidą jis užsidengs, kad nematytų krašto. |
| 13. | Aš pagausiu jį, nugabensiu į Babiloną, chaldėjų kraštą. Tačiau jis nematys to krašto ir mirs jame. |
| 14. | Visus jo padėjėjus ir karių būrius Aš išsklaidysiu po visus kraštus ir ištrauksiu kardą paskui juos. |
| 15. | Kai juos išsklaidysiu tarp tautų įvairiuose kraštuose, tada jie žinos, kad Aš esu Viešpats. |
| 16. | Bet Aš išsaugosiu mažą likutį nuo kardo, bado ir maro. Jie pasakos apie savo bjaurystes tautoms, kuriose bus ištremti, ir jie žinos, kad Aš esu Viešpats' ". |
| 17. | Viešpats man tarė: |
| 18. | "Žmogaus sūnau, valgyk duoną ir gerk vandenį drebėdamas. |
| 19. | Sakyk krašto žmonėms, kad Viešpats Dievas apie Jeruzalės ir Izraelio krašto gyventojus sako: 'Jie valgys duoną nusiminę ir gers vandenį susirūpinę, nes jų kraštas virs dykyne dėl smurto visų jame gyvenančių. |
| 20. | Miestai ištuštės, ir kraštas sunyks. Tada jūs žinosite, kad Aš esu Viešpats' ". |
| 21. | Viešpats vėl man kalbėjo: |
| 22. | "Žmogaus sūnau, kokia tai patarlė, kurią vartojate Izraelio krašte, sakydami: 'Dienos bėga, o pranašystės neišsipildo'. |
| 23. | Tu sakyk jiems, kad Viešpats Dievas sako: 'Aš padarysiu galą šitai patarlei, ir ji Izraelyje nebebus girdima. Jau atėjo laikas, ir visos pranašystės išsipildys. |
| 24. | Daugiau nebebus melagingų regėjimų ir apgaulingų pranašavimų Izraelyje. |
| 25. | Aš, Viešpats, kalbėsiu, ir žodis, kurį kalbėsiu, išsipildys ir nebus atidėtas. Taip, dar jūsų dienomis, jūs, maištininkai, Aš paskelbsiu žodį ir jį įvykdysiu,sako Viešpats Dievas' ". |
| 26. | Viešpats man tarė: |
| 27. | "Žmogaus sūnau, izraelitai sako: 'Regėjimai, kuriuos pranašas regi, ir jo pranašavimai yra apie tolimą ateitį'. |
| 28. | Todėl sakyk jiems: 'Taip sako Viešpats: 'Mano žodžiai nebebus atidedami, bet žodis, kurį kalbėjau, išsipildys,sako Viešpats Dievas' ". |
| ← Ezekiel (12/48) → |