| ← Ecclesiastes (10/12) → |
| 1. | Negyva musė sugadina vaistininko tepalą, menka kvailystė pakenkia išmintingam ir gerbiamam žmogui. |
| 2. | Išmintingojo širdis linksta į dešinę, o kvailioį kairę. |
| 3. | Kvailys, keliu eidamas, elgiasi neprotingai ir kiekvienam pasirodo, kad yra kvailas. |
| 4. | Jei tavo valdovas supyko ant tavęs, nepalik savo vietos, nes romumas padengia dideles klaidas. |
| 5. | Pasaulyje mačiau tokią blogybę, kuri yra tarsi valdovo klaida: |
| 6. | kvailiai sėdi garbės vietose, o turtingiejipažeminti; |
| 7. | mačiau tarnus, jojančius ant žirgų, o kunigaikščius, einančius pėsčiomis. |
| 8. | Kas kasa duobę, pats į ją įkris, o kas ardo mūrą, tam įgels gyvatė. |
| 9. | Kas tašo akmenis, gali susižeisti jais, o kas skaldo malkas, gali nuo jų nukentėti. |
| 10. | Jei kirvis atbukęs ir nepagaląstas, reikės įdėti daugiau jėgų. Geriausia viską išmintingai apgalvoti. |
| 11. | Gyvatė gali įgelti, kol ji dar neužkalbėta, ir plepys už ją ne geresnis. |
| 12. | Išmintingojo žodžiai maloningi, o kvailio kalbos pražudo jį patį; |
| 13. | jo kalbos pradžia yra kvailystė, o pabaigabeprotybė. |
| 14. | Kvailys daug kalba. Nė vienas žmogus nežino, kas bus; kas gali jam pasakyti, kas bus po jo? |
| 15. | Kvailys nuo darbo greitai pavargsta, nes jis net kelio į miestą nežino. |
| 16. | Vargas kraštui, kurio karalius yra vaikas ir kurio kunigaikščiai puotauja rytą. |
| 17. | Palaimintas kraštas, kurio karalius yra kilmingas ir kurio kunigaikščiai valgo laiku; ne pasigerdami, o pasistiprindami. |
| 18. | Dėl tinginystės namas griūna ir dėl rankų neveiklumo vanduo varva į namus. |
| 19. | Puotos ir vynas palinksmina, o pinigas už viską atsako. |
| 20. | Net mintyse nekeik karaliaus ir turtuolio savo miegamajame, nes padangių paukščiai nuneš žodį ir paskelbs, kas buvo pasakyta. |
| ← Ecclesiastes (10/12) → |