← Acts (11/28) → |
1. | Apaštalai ir broliai, kurie buvo Judėjoje, išgirdo, kad ir pagonys priėmė Dievo žodį. |
2. | Todėl, kai Petras atvyko į Jeruzalę, žydų kilmės tikintieji ėmė ginčytis su juo, sakydami: |
3. | "Tu nuėjai pas neapipjaustytus vyrus ir su jais valgei!" |
4. | Tada Petras pradėjo jiems iš eilės aiškinti: |
5. | "Aš kartą meldžiausi Jopės mieste ir Dvasios pagavoje mačiau regėjimą. Kažkoks indas, tarsi didžiulė marška, už keturių kampų leidžiama iš dangaus, nusileido prie manęs. |
6. | Atidžiai įsižiūrėjęs, pamačiau jame keturkojų žemės gyvių, laukinių žvėrių, roplių ir padangės paukščių. |
7. | Ir išgirdau balsą, kuris man sakė: 'Kelkis, Petrai, pjauk ir valgyk!' |
8. | Aš atsakiau: 'Jokiu būdu, Viešpatie! Dar niekada suteptas ir nešvarus maistas nebuvo mano burnoje'. |
9. | Bet balsas iš dangaus prabilo antrą kartą: 'Ką Dievas apvalė, tu nevadink suteptu!' |
10. | Taip atsitiko tris kartus, ir vėl viskas pakilo į dangų. |
11. | Ir štai prie namų, kuriuose aš buvau, tuojau atėjo trys vyrai. Jie buvo siųsti pas mane iš Cezarėjos. |
12. | Dvasia man pasakė nė kiek nedvejojant keliauti su jais. Su manimi ėjo ir šitie šeši broliai, ir mes kartu atvykome į vieno vyro namus. |
13. | Jis mums papasakojo savo namuose regėjęs stovintį angelą, kuris jam liepė: 'Nusiųsk į Jopę žmones ir pasikviesk Simoną, vadinamą Petru. |
14. | Jis pasakys tau žodžius, kuriais išsigelbėsi tu ir visi tavo namai'. |
15. | Kai pradėjau kalbėti, Šventoji Dvasia nužengė ant jų, kaip ir pradžioje ant mūsų. |
16. | Tada prisiminiau Viešpaties žodžius: 'Jonas krikštijo vandeniu, o jūs būsite pakrikštyti Šventąja Dvasia'. |
17. | Jeigu tad Dievas suteikė jiems tokią pačią dovaną, kaip ir mums, įtikėjusiems Viešpatį Jėzų Kristų, tai kas gi aš toks, kad galėčiau trukdyti Dievui?!" |
18. | Tai išgirdę, jie nusiramino ir šlovino Dievą, sakydami: "Vadinasi, Dievas ir pagonims suteikė atgailą, kad jie gyventų". |
19. | Išblaškytieji persekiojimo, kuris buvo kilęs dėl Stepono, nukeliavo į Finikiją, Kiprą ir Antiochiją. Jie pamokslavo žodį vien tik žydams. |
20. | Kai kurie iš jų, būtent kipriečiai ir kirėniečiai, atvykę į Antiochiją, kreipėsi ir į graikus, skelbdami Viešpatį Jėzų. |
21. | Viešpaties ranka buvo su jais: didelis žmonių skaičius įtikėjo ir atsivertė į Viešpatį. |
22. | Žinia apie juos pasiekė Jeruzalės bažnyčios ausis, ir ji išsiuntė Barnabą į Antiochiją. |
23. | Atvykęs ir pamatęs Dievo malonę, jis apsidžiaugė ir visus ragino ryžtinga širdimi pasilikti su Viešpačiu. |
24. | Mat jis buvo geras vyras, pilnas Šventosios Dvasios ir tikėjimo. Ir Viešpačiui prisidėjo didelis būrys. |
25. | Tada Barnabas nukeliavo į Tarsą ieškoti Sauliaus |
26. | ir, radęs jį, atsivedė į Antiochiją. Jiedu ištisus metus darbavosi bažnyčioje ir mokė gausų būrį. Antiochijoje pirmą kartą imta vadinti mokinius "krikščionimis". |
27. | Tomis dienomis iš Jeruzalės į Antiochiją atvyko pranašų. |
28. | Vienas iš jų, vardu Agabas, Dvasios įkvėptas, išpranašavo didelį badą, kuris ištiksiąs visą pasaulį. Ir badas atėjo, Klaudijui valdant. |
29. | Tada mokiniai, kiekvienas pagal savo išteklius, nusprendė nusiųsti paramą Jeruzalės broliams. |
30. | Jie taip ir padarė, per Barnabą bei Saulių nusiųsdami tai vyresniesiems. |
← Acts (11/28) → |