| ← 2Corinthians (3/13) → |
| 1. | Ar pradėsime iš naujo jums prisistatinėti? Gal mums reikia, kaip kai kuriems, palydimųjų laiškų jums ir iš jūsų? |
| 2. | Jūs esate mūsų laiškas, įrašytas mūsų širdyse, visų žmonių suprantamas ir skaitomas. |
| 3. | Jūs pasirodote esą Kristaus laiškas, mūsų tarnavimu parašytas ne rašalu, bet gyvojo Dievo Dvasia, ne akmens plokštėse, bet gyvų širdžių plokštėse. |
| 4. | Tokį pasitikėjimą Dievu mes turime per Kristų. |
| 5. | Ne todėl, kad būtume patys tinkami ką nors sumanyti tarytum iš savęs, bet mūsų tinkamumas iš Dievo, |
| 6. | kuris padarė mus tinkamus būti Naujosios Sandoros tarnaisne raidės, bet Dvasios, nes raidė žudo, o Dvasia teikia gyvybę. |
| 7. | Jeigu mirties tarnavimas, išraižytas raidėmis akmenyse, buvo toks šlovingas, kad Izraelio vaikai negalėjo pažvelgti Mozei į veidą dėl jo veido šlovės, kuri buvo praeinanti, |
| 8. | tai kiek šlovingesnis bus Dvasios tarnavimas? |
| 9. | Jeigu pasmerkimo tarnavimas šlovingas, tai daug daugiau šlovingesnis teisumo tarnavimas. |
| 10. | Tai, kas buvo šlovinga, visai nešlovinga, lyginant su visa pranokstančia šlove. |
| 11. | Jeigu praeinantis dalykas buvo šlovingas, tai kur kas šlovingesnis pasiliekantis. |
| 12. | Taigi, turėdami tokią viltį, mes kalbame labai tiesiai ir drąsiai, |
| 13. | ne kaip Mozė, kuris ant veido užsileisdavo gaubtuvą, kad Izraelio vaikai nepamatytų to, kas praeina. |
| 14. | Bet jų protai buvo apakinti. Iki šios dienos tas pats gaubtuvas lieka nenuimtas skaitant Senąjį Testamentą, nes jis nuimamas Kristuje. |
| 15. | Net iki šios dienos, kai skaitomas Mozė, gaubtuvas tebedengia jų širdį. |
| 16. | Bet kai žmogus atsigręžia į Viešpatį, gaubtuvas nuimamas. |
| 17. | Viešpats yra Dvasia. O kur Viešpaties Dvasia, ten laisvė. |
| 18. | Mes visi, atidengtu veidu lyg veidrodyje regėdami Viešpaties šlovę, esame keičiami į tą patį atvaizdą iš šlovės į šlovę, veikiami Viešpaties, kuris yra Dvasia. |
| ← 2Corinthians (3/13) → |