| ← 1Samuel (18/31) → |
| 1. | Dovydui kalbant su Sauliumi, Jehonatano siela prisirišo prie Dovydo sielos, ir Jehonatanas pamilo jį kaip savo sielą. Ir Dovydas jį pamilo visa širdimi. |
| 2. | Nuo to laiko Saulius priėmė jį ir nebeleido grįžti į tėvo namus. |
| 3. | Jehonatanas padarė sandorą su Dovydu, nes mylėjo jį kaip savo sielą. |
| 4. | Jehonatanas atidavė Dovydui savo apsiaustą, drabužius, net ir kardą, lanką bei diržą. |
| 5. | Dovydas išmintingai elgėsi visur, kur tik Saulius jį pasiųsdavo; todėl Saulius jį paskyrė karių viršininku, ir tai patiko visai tautai ir Sauliaus tarnams. |
| 6. | Dovydui nugalėjus filistiną ir visiems grįžtant į namus, moterys iš visų miestų išeidavo sutikti karalių Saulių dainuodamos, šokdamos ir grodamos būgneliais bei cimbolais. |
| 7. | Moterys dainuodamos kartojo: "Saulius nukovė tūkstančius, o Dovydasdešimtis tūkstančių". |
| 8. | Saulius labai supyko, jam nepatiko tokios kalbos. Jis tarė: "Dovydui jos priskyrė dešimtis tūkstančių, o man tik tūkstančius; jam betrūksta tik karalystės". |
| 9. | Nuo tos dienos Saulius ėmė stebėti Dovydą. |
| 10. | Kitą dieną piktoji dvasia nuo Dievo taip apėmė Saulių, kad jis siautė savo namuose. Tuo metu Dovydas skambino arfa kaip kasdien. Saulius laikė rankoje ietį. |
| 11. | Jis sviedė ją į Dovydą, galvodamas: "Prismeigsiu jį prie sienos". Bet Dovydas išsisuko du kartus. |
| 12. | Saulius bijojo Dovydo, nes Viešpats buvo su juo, o nuo Sauliaus Jis buvo pasitraukęs. |
| 13. | Saulius pašalino Dovydą nuo savęs ir paskyrė tūkstantininku. Dovydas įeidavo ir išeidavo priešais tautą. |
| 14. | Dovydas išmintingai elgėsi visuose savo keliuose, ir Viešpats buvo su juo. |
| 15. | Saulius, matydamas, kad jis elgiasi labai išmintingai, bijojo jo. |
| 16. | Visas Izraelis ir Judas mylėjo Dovydą, nes jis įeidavo ir išeidavo priešais juos. |
| 17. | Kartą Saulius tarė: "Štai mano vyresnioji duktė Meraba! Ją duosiu tau į žmonas. Tik būk narsus ir kovok Viešpaties kovas". Saulius galvojo: "Tegul ne mano ranka būna prieš jį, bet filistinų ranka". |
| 18. | Dovydas atsakė Sauliui: "Kas aš, kas yra mano gyvenimas ir kas mano tėvo giminė Izraelyje, kad būčiau karaliaus žentu?" |
| 19. | Bet tuo metu, kai Meraba, Sauliaus duktė, turėjo būti atiduota Dovydui, ją vedė Adrielis iš Meholos. |
| 20. | Sauliaus duktė Mikalė pamilo Dovydą. Kai Saulius sužinojo, jam tai patiko. |
| 21. | Ir Saulius sakė: "Aš jam duosiu ją, kad ji būtų jam spąstai ir kad filistinų ranka būtų prieš jį". Saulius sakė Dovydui: "Šiandien tu tapsi mano žentu su antrąja". |
| 22. | Jis įsakė savo tarnams: "Kalbėkite Dovydui slaptai: 'Karalius mėgsta tave ir visiems jo tarnams tu patinki. Todėl būk karaliaus žentu' ". |
| 23. | Sauliaus tarnai kalbėjo Dovydui šiuos žodžius. Dovydas atsakė: "Ar jūs manote, kad lengva būti karaliaus žentu? Aš juk esu neturtingas ir menkas žmogus". |
| 24. | Tarnai pranešė Sauliui, ką girdėjo iš Dovydo. |
| 25. | Tada Saulius sakė: "Taip sakykite Dovydui: 'Karalius nenori jokio kraičio, tik šimto filistinų odelių nuo apipjaustymo, kad būtų atkeršyta karaliaus priešams' ". Saulius galvojo, kad Dovydas žus nuo filistinų rankos. |
| 26. | Kai jo tarnai perdavė Dovydui tuos žodžius, Dovydui patiko tapti karaliaus žentu. Dar nebuvo praėjęs paskirtas laikas, |
| 27. | kai Dovydas su savo vyrais nuėjęs nužudė du šimtus filistinų. Dovydas atnešė jų odeles ir atidavė visas karaliui, kad galėtų tapti jo žentu. Ir Saulius atidavė jam savo dukterį Mikalę į žmonas. |
| 28. | Saulius matė ir suprato, kad Viešpats buvo su Dovydu ir kad jo duktė Mikalė myli jį. |
| 29. | Ir Saulius dar labiau ėmė bijoti Dovydo; ir Saulius tapo Dovydo priešu visam gyvenimui. |
| 30. | Filistinų kunigaikščiai kariavo su izraelitais, ir nuo karo pradžios Dovydas elgėsi išmintingiau už visus Sauliaus tarnus, ir jo vardas išgarsėjo. |
| ← 1Samuel (18/31) → |