| ← 1Corinthians (4/16) → |
| 1. | Tegul kiekvienas laiko mus Kristaus tarnais ir Dievo paslapčių tvarkytojais. |
| 2. | O iš tvarkytojų reikalaujama, kad būtų ištikimi. |
| 3. | Man mažai rūpi, ką jūs ar žmonių teismas spręstų apie mane. Ir aš pats savęs neteisiu. |
| 4. | Nors nematau nieko netinkamo savyje, bet tuo dar nesu išteisintas. Mano teisėjas yra Viešpats. |
| 5. | Todėl neteiskite nieko prieš laiką, iki ateis Viešpats, kuris nušvies, kas tamsoje paslėpta, ir atskleis širdžių sumanymus. Tada kiekvienam teks pagyrimas iš Dievo. |
| 6. | Visa tai, broliai, jūsų labui pritaikiau sau ir Apolui, kad iš mūsų pasimokytumėte negalvoti daugiau negu parašyta ir kad nepasipūstumėte vienas prieš kitą. |
| 7. | Kas gi tave išskiria iš kitų? Ir ką gi turi, ko nebūtum gavęs? O jei esi gavęs, tai ko didžiuojies, lyg nebūtum gavęs? |
| 8. | Jūs jau esate sotūs, jau turtingi, jau pradėjote be mūsų karaliauti! O, kad jūs iš tikrųjų karaliautumėte, kad ir mes galėtume kartu karaliauti! |
| 9. | Man atrodo, kad Dievas mums, apaštalams, paskyrė paskutiniąją vietą, tarsi mirčiai pasmerktiems. Mes tapome reginys pasauliui, angelams ir žmonėms. |
| 10. | Mes kvaili dėl Kristaus, o jūs išmintingi Kristuje. Mes silpni, o jūs stiprūs; jūs gerbiami, o mes niekinami. |
| 11. | Iki šios valandos alkstame ir trokštame, esame nuogi ir mušami, be pastogės |
| 12. | ir vargstame, darbuodamiesi savo rankomis. Keikiamilaiminame, persekiojamikenčiame, |
| 13. | piktžodžiaujamimaloniai atsakome. Iki šiol esame laikomi pasaulio sąšlavomis, visų atmatomis. |
| 14. | Tai rašau, ne norėdamas jus gėdinti, bet įspėdamas kaip mylimus vaikus. |
| 15. | Nors turėtumėte tūkstančius auklėtojų Kristuje, bet neturėsite daug tėvų, nes Evangelija aš pagimdžiau jus Kristuje Jėzuje. |
| 16. | Todėl raginu jus: būkite mano sekėjai! |
| 17. | Tuo tikslu ir pasiunčiau pas jus Timotiejų, kuris yra mano mylimas sūnus ir ištikimas Viešpatyje. Jis jums primins mano kelius Kristuje, kaip aš mokau visur, kiekvienoje bažnyčioje. |
| 18. | Kai kurie pasipūtė, tartum neketinčiau pas jus atvykti. |
| 19. | Jei Viešpats panorės, veikiai atvyksiu pas jus ir patikrinsiu ne pasipūtusių kalbas, bet jėgą. |
| 20. | Nes Dievo karalystė yra ne kalboje, bet jėgoje. |
| 21. | Ko norite? Ar kad ateičiau pas jus su lazda, ar su meile ir romumo dvasia? |
| ← 1Corinthians (4/16) → |