← Zechariah (4/14) → |
1. | Angelas, kuris kalbėjo su manimi, vėl sugrįžo ir žadino mane, kaip žmogus žadinamas iš miego. |
2. | Jis klausė: "Ką matai?" Aš atsakiau: "Matau auksinę žvakidę, aliejaus indą jos viršuje ir septynias lempas su septyniais vamzdeliais. |
3. | Prie jos yra du alyvmedžiai: vienas aliejaus indo dešinėje, o kitas kairėje". |
4. | Aš klausiau angelo, kuris kalbėjo su manimi: "Kas tai yra, mano viešpatie?" |
5. | Angelas atsakė: "Ar nežinai, kas tai yra?" Aš atsakiau: "Ne, mano viešpatie". |
6. | Jis tarė: "Tai yra Viešpaties žodis Zorobabeliui: 'Ne galybe ir ne jėga, bet mano dvasia,sako kareivijų Viešpats' ". |
7. | Kas esi, didis kalne? Zorobabelio akivaizdoje tu pavirsi lyguma! Jis padės paskutinį akmenį, skambant džiaugsmo šūksniams: "Malonė, malonė jam". |
8. | Viešpats kalbėjo man: |
9. | "Zorobabelio rankos padėjo pamatus šiems namams, ir jo rankos užbaigs juos. Tada žinosi, kad kareivijų Viešpats siuntė mane pas jus. |
10. | Kurie paniekino mažą pradžią, džiaugsis, matydami paskutinį akmenį Zorobabelio rankoje. Septynios lempos yra septynios Viešpaties akys, kurios viską stebi žemėje". |
11. | Aš klausiau angelą: "Kas yra šitie du alyvmedžiai žvakidės dešinėje ir kairėje?" |
12. | Aš antrą kartą klausiau jį. "Kas yra tos dvi alyvmedžių šakelės prie auksinių vamzdelių, kuriais teka aliejus?" |
13. | Jis klausė manęs: "Ar nežinai, kas tai yra?" Aš atsakiau: "Ne, mano viešpatie". |
14. | Jis tarė: "Šie du yra pateptieji, kurie stovi prie visos žemės Viešpaties". |
← Zechariah (4/14) → |