| ← Romans (3/16) → |
| 1. | Koks tada pranašumas būti žydu arba kokia nauda iš apipjaustymo? |
| 2. | Visokeriopas! Pirmiausia tas, kad jiems buvo patikėtas Dievo žodis. |
| 3. | Jei kai kurie tapo netikintys,negi jų netikėjimas panaikins Dievo ištikimybę? |
| 4. | Jokiu būdu! Dievas išlieka teisingas, o kiekvienas žmogusmelagis, kaip parašyta: "Kad Tu būtum pripažintas teisus savo žodžiuose ir laimėtum, kai esi teisiamas". |
| 5. | Jei mūsų neteisumas iškelia Dievo teisumą,ką gi sakysime? Gal Dievas neteisus, rūsčiai bausdamas? Kalbu, kaip žmonėms įprasta. |
| 6. | Jokiu būdu! Kaip tada Dievas galėtų teisti pasaulį? |
| 7. | Bet jeigu Dievo tiesa per mano melagystę tik dar labiau iškilo Jo šlovei, tai kam dar teisti mane kaip nusidėjėlį? |
| 8. | Tai gal "darykime bloga, kad išeitų gera",kaip esame šmeižiami ir kaip kai kurie sako mus skelbiant? Tokie pasmerkti vertai. |
| 9. | Tai ką gi? Ar mes turime pirmenybę? Visai ne! Juk jau įrodėme, kad žydai ir pagonysvisi yra nuodėmės valdžioje, |
| 10. | kaip parašyta: "Nėra teisaus, nėra nė vieno. |
| 11. | Nėra išmanančio, nėra kas Dievo ieškotų. |
| 12. | Visi paklydo ir tapo netikusiais; nėra kas darytų gera, nėra nė vieno! |
| 13. | Jų gerklėatviras kapas; savo liežuviais klastas jie raizgė, gyvačių nuodai jų lūpose. |
| 14. | Jų burna pilna keiksmų ir kartumo, |
| 15. | jų kojos eiklios kraujo pralieti, |
| 16. | jų keliuose griuvimas ir vargas. |
| 17. | Jie nepažino taikos kelio, |
| 18. | ir prieš jų akis nestovi Dievo baimė". |
| 19. | Mes gi žinome, kad, ką besakytų įstatymas, jis kalba tiems, kurie yra įstatymo valdžioje, kad visos burnos užsičiauptų ir visas pasaulis pasirodytų kaltas prieš Dievą, |
| 20. | nes įstatymo darbais Jo akivaizdoje nebus išteisintas nė vienas žmogus. Per įstatymą tik pažįstame nuodėmę. |
| 21. | Bet dabar, nepriklausomai nuo įstatymo, yra apreikštas Dievo teisumas, kurį paliudijo Įstatymas ir Pranašai, |
| 22. | Dievo teisumas, tikėjimu į Jėzų Kristų duodamas visiems, kurie tiki. Nėra jokio skirtumo, |
| 23. | nes visi nusidėjo ir stokoja Dievo šlovės, |
| 24. | o išteisinami dovanai Jo malone dėl atpirkimo, kuris yra Jėzuje Kristuje. |
| 25. | Dievas Jį paskyrė permaldavimo auka, veikiančia per tikėjimą Jo kraujo galia. Jis parodė savo teisumą tuo, kad, būdamas kantrus, nenubaudė už nuodėmes, padarytas anksčiau, |
| 26. | ir parodė savo teisumą dabartiniu metu, pasirodydamas esąs teisus ir išteisinantis tą, kuris tiki Jėzų. |
| 27. | Kur tada pagrindas girtis? Jis atmestas. Kokiu įstatymu? Darbų? Ne, tik tikėjimo įstatymu. |
| 28. | Mes įsitikinę, kad žmogus išteisinamas tikėjimu, be įstatymo darbų. |
| 29. | Argi Dievastiktai žydų Dievas? Ar Jis nėra ir pagonių? Taip, ir pagonių, |
| 30. | nes tėra vienas Dievas, kuris per tikėjimą išteisins apipjaustytus ir per tikėjimą išteisins neapipjaustytus. |
| 31. | O gal tikėjimu panaikiname įstatymą? Jokiu būdu! Priešingai, mes įstatymą įtvirtiname. |
| ← Romans (3/16) → |