| ← Revelation (10/22) → |
| 1. | Aš išvydau dar vieną galingą angelą, nužengiantį iš dangaus, apsisiautusį debesimi. Jo galvą supo vaivorykštė, veidas švytėjo kaip saulė ir kojostarsi ugnies stulpai. |
| 2. | Jis laikė rankoje išvyniotą knygelę. Ir Jis atsistojo dešiniąja koja ant jūros, o kairiąja ant sausumos, |
| 3. | ir ėmė šaukti galingu balsu tartum riaumojantis liūtas. Kai jis sušuko, atsiliepė septyni griaustiniai savais balsais. |
| 4. | Septyniems griaustiniams prabilus savais balsais, puoliausi rašyti, bet išgirdau iš dangaus balsą, sakantį man: "Užantspauduok, ką pasakė septyni griaustiniai, ir to nerašyk!" |
| 5. | O angelas, kurį mačiau stovint ant jūros ir ant sausumos, pakėlė savo ranką į dangų |
| 6. | ir prisiekė Gyvenančiuoju per amžių amžius, kuris sutvėrė dangų ir visa, kas jame, žemę ir visa, kas joje, bei jūrą ir visa, kas joje,kad laiko daugiau nebebus, |
| 7. | bet septintojo angelo trimitavimo dienomis bus baigta Dievo paslaptis, kaip Jis yra paskelbęs Gerąją naujieną savo tarnams pranašams. |
| 8. | Tuomet balsas, kurį girdėjau iš dangaus, vėl ėmė kalbėti man ir tarė: "Eik, paimk atvyniotą knygelę iš angelo rankos, stovinčio ant jūros ir sausumos". |
| 9. | Aš nuėjau pas angelą ir paprašiau, kad duotų man knygelę. O jis man tarė: "Imk ir suvalgyk ją! Ji bus karti viduriuose, bet burnoje ji bus saldi kaip medus". |
| 10. | Ir aš paėmiau knygelę iš angelo rankos ir ją suvalgiau. Ji buvo mano burnoje saldi tarytum medus, bet kai prarijau, mano viduriuose ji apkarto. |
| 11. | Ir jis pasakė man: "Tu turi vėl pranašauti apie daugelį žmonių, tautų, kalbų ir karalių". |
| ← Revelation (10/22) → |