| ← Psalms (94/150) → |
| 1. | Viešpatie Dieve, kuris atkeršiji, Dieve, kuris atkeršiji, pasirodyk! |
| 2. | Kelkis, pasaulio Teisėjau, atlygink išdidiesiems, ką jie nusipelnė! |
| 3. | Viešpatie, ar ilgai dar nedorėliai džiūgaus? |
| 4. | Ar ilgai kalbės įžūliai ir didžiuosis visi piktadariai? |
| 5. | Viešpatie, jie trypia Tavo tautą, spaudžia Tavo paveldą. |
| 6. | Jie užmuša našlę ir ateivį, žudo našlaičius. |
| 7. | Jie sako: "Viešpats nemato, Jokūbo Dievas nepastebi". |
| 8. | Susipraskite, tautos neišmanėliai! Jūs kvailiai, kada išminties įgysite? |
| 9. | Nejaugi Tas, kuris padarė ausį, negirdėtų, ir Tas, kuris sukūrė akį, nematytų? |
| 10. | Argi Tas, kuris auklėja tautas ir moko žmones išminties, nesudraustų? |
| 11. | Viešpats žino žmonių mintis, kad jos yra tuščios. |
| 12. | Palaimintas žmogus, Viešpatie, kurį Tu auklėji ir savo įstatymo mokai; |
| 13. | ramybę jam teiki nelaimių dienomis, kol nedorėliui kasama duobė. |
| 14. | Juk Viešpats neatmes savo tautos ir neapleis savo paveldėjimo. |
| 15. | Teisingumas sugrįš teisiajam ir juo paseks visi tiesiaširdžiai. |
| 16. | Kas gins mane nuo piktadarių? Kas užstos mane prieš skriaudėjus? |
| 17. | Jei Viešpats man nebūtų padėjęs, būčiau atsidūręs tylos karalystėje. |
| 18. | Kai pasakiau: "Slysta mano koja", Tavo gailestingumas, Viešpatie, palaikė mane. |
| 19. | Kai mano širdis prisikaupė rūpesčių, Tavo paguoda sielai džiaugsmą grąžino. |
| 20. | Argi Tu nedorėlių sostui pritarsi, kai iškraipydami įstatymą jie spaudžia žmones? |
| 21. | Teisiojo sielą jie puola, nekaltą kraują pasmerkia. |
| 22. | Bet Viešpats yra mano apsauga ir mano Dievaspriebėgos uola. |
| 23. | Jis atlygins jiems už jų nedorybes, jų pačių neteisybėse sunaikins juos. Viešpats, mūsų Dievas, sunaikins juos. |
| ← Psalms (94/150) → |