← Psalms (90/150) → |
1. | Viešpatie, Tu buvai mums prieglauda per kartų kartas! |
2. | Pirma, negu buvo sutverti kalnai, žemė ir pasaulis, Tu, Dieve, esi nuo amžių ir per amžius! |
3. | Tu grąžini žmones į dulkes ir sakai: "Sugrįžkite, žmonių vaikai!" |
4. | Juk tūkstantis metų Tavo akyse yra kaip vakarykštė diena, kuri praėjo, kaip sargybos laikas naktį. |
5. | Tu pašalini žmones kaip rytmečio sapną, kaip žaliuojančią žolę. |
6. | Rytą ji žydi, vakare nukertama ir sudžiūsta. |
7. | Tavo rūstybė sunaikina mus, Tavo pyktis mus gąsdina. |
8. | Tu laikai mūsų kaltes savo akivaizdoje, mūsų slaptas nuodėmessavo veido šviesoje. |
9. | Mūsų dienos praeina Tau rūstaujant, mūsų metai kaip atodūsis. |
10. | Mūsų metų skaičius yra septyniasdešimt, o stipresniųjųaštuoniasdešimt. Dauguma jų praeina varge ir kančiose. Jie greitai praeina, ir mes išnykstame. |
11. | Kas Tavo rūstybės jėgą supranta ir bijo Tavojo pykčio? |
12. | Pamokyk mus skaičiuoti mūsų dienas, kad įgytume išmintingą širdį! |
13. | Sugrįžk, Viešpatie! Ar ilgai? Būk gailestingas savo tarnams! |
14. | Gaivink mus nuo ryto savo gailestingumu, kad džiaugsmas ir linksmumas mus lydėtų visą amžių! |
15. | Suteik mums džiaugsmo už tas dienas, per kurias pažeminti buvome, už tuos metus, per kuriuos patyrėme pikta. |
16. | Tepamato Tavo tarnai Tavo darbus ir Tavo šlovę jų vaikai! |
17. | Viešpatie, Dieve, būk mums geras, įtvirtink mūsų darbus, daryk mūsų darbus sėkmingus! |
← Psalms (90/150) → |