| ← Psalms (86/150) → |
| 1. | Viešpatie, išgirsk, išklausyk mane, nes aš esu vargšas ir beturtis! |
| 2. | Saugok mano sielą, nes aš esu šventas! Gelbėk savo tarną, kuris pasitiki Tavimi! Tu esi mano Dievas. |
| 3. | Viešpatie, būk man gailestingas, nes Tavęs šaukiuos be paliovos! |
| 4. | Palinksmink savo tarno sielą, nes į Tave, Viešpatie, kreipiu savo sielą. |
| 5. | Juk Tu, Viešpatie, esi geras ir pasiruošęs atleisti, kupinas gailestingumo visiems, kurie šaukiasi Tavęs. |
| 6. | Viešpatie, išgirsk mano maldą ir klausyk mano maldavimo balso! |
| 7. | Nelaimėje šaukiuosi TavęsTu išklausai mane! |
| 8. | Viešpatie, nėra Tau lygaus tarp dievų ir nėra darbų kaip Tavo. |
| 9. | Visos Tavo sutvertos tautos ateis, pagarbins Tave, Viešpatie, ir šlovins Tavo vardą. |
| 10. | Tu esi didis ir darai stebuklus, Tu vienas esi Dievas! |
| 11. | Viešpatie, pamokyk mane savo kelio, kad vaikščiočiau tiesoje! Įtvirtink mano širdį Tavo baimėje. |
| 12. | Viešpatie, mano Dieve, girsiu Tave nuoširdžiai, šlovinsiu Tavo vardą per amžius! |
| 13. | Tavo gailestingumas buvo man didelis, Tu išgelbėjai mano sielą iš giliausio pragaro. |
| 14. | Dieve, išdidieji sukilo prieš mane, smurtininkų gauja tykoja mano gyvybės; jie nestato Tavęs savo akivaizdoje. |
| 15. | Tačiau Tu, Viešpatie, esi užjaučiantis ir maloningas Dievas, kantrus ir kupinas gailestingumo bei tiesos. |
| 16. | Pažvelk į mane ir pasigailėk manęs! Duok stiprybės savo tarnui ir išgelbėk savo tarnaitės sūnų! |
| 17. | Parodyk ženklą, kad mane globoji, kad matytų tie, kurie manęs nekenčia, ir susigėstų, nes Tu, Viešpatie, esi mano gelbėtojas ir guodėjas! |
| ← Psalms (86/150) → |