| ← Psalms (84/150) → |
| 1. | Kokios mielos Tavo buveinės, kareivijų Viešpatie! |
| 2. | Alpsta mano siela ir ilgisi Viešpaties kiemų. Mano širdis ir kūnas šaukiasi gyvojo Dievo. |
| 3. | Net ir žvirblis randa namus, kregždėlizdą perėti vaikams prie Tavo aukurų, kareivijų Viešpatie, mano Karaliau ir Dieve! |
| 4. | Palaiminti, kurie gyvena Tavo namuose: jie nuolat giria Tave! |
| 5. | Palaimintas žmogus, kuris randa stiprybę Tavyje, kuris yra keleivis savo širdy. |
| 6. | Keliaudami išdegusiu slėniu, jie šaltiniu jį paverčia, ankstyvasis lietus jį padengia palaiminimais. |
| 7. | Jie eina iš jėgos į jėgą, kol Dievą Sione išvysta. |
| 8. | Kareivijų Viešpatie, išgirsk mano maldą! Išgirsk, Jokūbo Dieve! |
| 9. | Pažvelk, Dieve, mūsų skyde! Pažiūrėk į veidą savo pateptojo! |
| 10. | Juk viena diena Tavo kiemuose yra vertesnė už tūkstantį kitur; geriau būti durininku Dievo namuose, negu gyventi nusidėjėlių palapinėse. |
| 11. | Saulė ir skydas yra Viešpats; malonę ir garbę teikia Viešpats, gerų dalykų neatsako tiems, kurie nekaltai elgiasi. |
| 12. | Kareivijų Viešpatie, palaimintas žmogus, kuris pasitiki Tavimi! |
| ← Psalms (84/150) → |