| ← Psalms (74/150) → |
| 1. | Dieve, kodėl atstūmei mus amžiams, kodėl Tavo rūstybė dega prieš Tavo ganyklos avis? |
| 2. | Atsimink savo susirinkimą, kurį senais laikais įsigijai, tautą, kurią išpirkai, kad ji būtų Tavo, Siono kalną, kuriame Tu gyvenai! |
| 3. | Įženk į nesibaigiančius griuvėsius. Priešas šventykloje nusiaubė viską. |
| 4. | Tavo priešai rėkavo Tavo susirinkimo viduryje, iškėlė čia savo ženklus. |
| 5. | Jie švaistėsi kirviais lyg miško tankynėje: |
| 6. | sudaužė kirviais ir kūjais visus medžio raižinius. |
| 7. | Jie padegė Tavo šventyklą, išniekino Tavo vardo buveinę. |
| 8. | Jie manė savo širdyse: "Sunaikinsime viską!" Jie sudegino visas Dievo sueigos vietas krašte. |
| 9. | Mes nebeturime savo ženklų, nebėra daugiau jokio pranašo; nė vienas nežinome, ar ilgai taip bus. |
| 10. | Dieve, ar ilgai prispaudėjas tyčiosis? Ar priešas niekins Tavo vardą per amžius? |
| 11. | Kodėl atitrauki savo ranką ir dešinę paslepi antyje? |
| 12. | Tačiau Dievas yra mano Karalius nuo seno; Jis gelbsti žemės viduryje. |
| 13. | Tu jūrą savo galybe perskyrei, sutrupinai vandenyje slibinams galvas. |
| 14. | Tu sudaužei galvas leviatano, davei jį visą suėsti dykumos gyventojams. |
| 15. | Tau paliepus ištrykšta šaltiniai ir sraunūs upeliai, o vandeningos upės išdžiūsta. |
| 16. | Tavo yra diena ir naktis. Tu sukūrei šviesą ir saulę. |
| 17. | Tu nustatei žemės ribas, Tu padarei vasarą ir žiemą. |
| 18. | Atsimink, Viešpatie, kad priešas tyčiojasi ir kvailiai niekina Tavąjį vardą. |
| 19. | Neatiduok savo balandėlio gyvybės žvėrims ir nepamiršk amžinai vargšų susirinkimo. |
| 20. | Pažvelk į savo sandorą; juk visi žemės tamsūs kampai yra gausūs smurto! |
| 21. | Nepalik prispaustųjų gėdingai trauktis! Vargšai ir skurdžiai tegiria Tavąjį vardą! |
| 22. | Pakilk, Dieve, ir gink savo bylą! Prisimink, kaip kvailiai tyčiojasi iš Tavęs kasdien! |
| 23. | Nepamiršk savo priešų riksmo, prieš Tave nuolat sukylančiųjų triukšmo! |
| ← Psalms (74/150) → |