| ← Psalms (7/150) → |
| 1. | Viešpatie, mano Dieve, Tavimi aš pasitikiu. Gelbėk mane ir išlaisvink nuo visų mano persekiotojų, |
| 2. | kad manęs jie nepagriebtų kaip liūtas, kuris drasko į gabalus, kai nėra kam gelbėti. |
| 3. | Viešpatie, mano Dieve, jei aš tai padariau, jei neteisybė yra mano rankose, |
| 4. | jei piktu atlyginau tam, kuris buvo taikoje su manimi (juk aš išlaisvinau tą, kuris be priežasties yra mano priešas), |
| 5. | tegu priešas persekioja mano sielą, mano gyvybę į žemę sutrypia, mano garbę dulkėmis paverčia. |
| 6. | Viešpatie, pakilk savo rūstybėje, stokis prieš mano priešų siautimą, pabusk dėl manęs ir teisk, kaip žadėjai. |
| 7. | Tegul aplinkui Tave susiburia tautos, Tu jų akivaizdoje sėskis į sostą. |
| 8. | Viešpats teis tautas. Teisk mane, Viešpatie, pagal mano teisumą, pagal nekaltumą, kuris yra manyje. |
| 9. | Padaryk nedorėlių užmačioms galą, o teisųjį sutvirtink. Tu ištiri širdis ir inkstus, teisusis Dieve! |
| 10. | Mano apsauga yra nuo Dievo, kuris išgelbsti tiesiaširdžius. |
| 11. | Dievasteisingas teisėjas, Dievas kasdien rūstinasi ant nedorėlių. |
| 12. | Neatgailaujančiam Jis kardą galanda, įtempia lanką, taiko; |
| 13. | Jis paruošė jam mirties įrankius, nukreipė į jį ugnines strėles. |
| 14. | Jis pradėjo neteisybę, pastojo piktais sumanymais, pagimdė melą. |
| 15. | Jis padarė ir iškasė duobę, bet pats įgarmėjo į skylę, kurią paruošė. |
| 16. | Ant jo galvos sugrįš jo pikti sumanymai, jo smurtas kris jam ant viršugalvio. |
| 17. | Aš girsiu Viešpatį už Jo teisumą, giedosiu gyrių aukščiausiojo Viešpaties vardui. |
| ← Psalms (7/150) → |