| ← Psalms (69/150) → |
| 1. | Gelbėk mane, Dieve, nes vandenys siekia mano sielą. |
| 2. | Nugrimzdau į gilius dumblus, nėra kojai atramos. Esu vandens gelmėse, bangos ritasi per mane. |
| 3. | Pailsau šaukdamas, išdžiūvo gerklė, aptemo akys, belaukiant Dievo. |
| 4. | Daugiau kaip galvos plaukų yra tų, kurie be priežasties manęs nekenčia. Galingesni už mane tie, kurie melagingai puola mane. Turiu grąžinti, ko nepaėmiau. |
| 5. | Dieve, Tu žinai mano kvailystę ir mano nusikaltimai nepaslėpti nuo Tavęs. |
| 6. | Tenebūna gėdinami dėl manęs tie, kurie laukia Tavęs, Valdove, kareivijų Viešpatie! Tenebūna įžeidinėjami dėl manęs tie, kurie ieško Tavęs, Izraelio Dieve! |
| 7. | Dėl Tavęs kenčiu pajuoką, nuo gėdos rausta mano veidas. |
| 8. | Svetimas tapau savo broliams, pašalinismano motinos vaikams. |
| 9. | Uolumas dėl Tavo namų sugraužė mane, Tave plūstančiųjų keiksmai krito ant manęs. |
| 10. | Kai aš verkiau ir varginau sielą pasninkujie užgauliojo mane. |
| 11. | Vietoje drabužių vilkiu ašutinędėl to tapau jiems priežodžiu. |
| 12. | Tie, kurie sėdi vartuose, kalba prieš mane ir geriantys vyną dainuoja apie mane. |
| 13. | O aš meldžiuosi Tau, Viešpatie, visą laiką. Dieve, dėl savo beribio gailestingumo išklausyk mane, dėl savo išgelbėjimo tiesos. |
| 14. | Išgelbėk mane iš dumblo, kad nenugrimzčiau, ištrauk iš gilių vandenų, išvaduok iš piktų priešų. |
| 15. | Teneužlieja manęs vandens srovė, tenepraryja gelmė ir teneapžioja manęs duobė. |
| 16. | Viešpatie, išklausyk mane dėl savo malonės gausos! Pažvelk į mane gailestingai. |
| 17. | Nepaslėpk savo veido nuo savo tarno, nes esu varge; skubiai išklausyk mane! |
| 18. | Priartėk prie mano sielos ir išpirk. Išlaisvink mane iš priešų! |
| 19. | Tu žinai, kaip mane plūsta, gėdina ir niekina; Tu matai visus mano prispaudėjus. |
| 20. | Pajuoka plėšo mano širdį, aš pavargau. Aš laukiau pasigailėjimo, bet jo nėra, ieškojau guodėjų, tačiau neradau. |
| 21. | Vietoje maisto duoda man tulžies, ištroškusį girdo actu. |
| 22. | Jų stalas jiems patiems spąstais tevirsta ir jų gerovėžabangais! |
| 23. | Teaptemsta jų akys, kad neregėtų; padaryk, kad jų strėnos visada svyruotų. |
| 24. | Išliek ant jų savo užsidegimą, ir Tavo rūstybės įkarštis tepasiekia juos. |
| 25. | Jų buveinė tegul ištuštėja, palapinėse gyventojų tenelieka. |
| 26. | Nes jie persekioja tą, kurį Tu ištikai, kurį sužeidei, tam jie didina skausmą. |
| 27. | Tegul vis gausėja jų kaltės, ir teneįeina jie į Tavo teisumą. |
| 28. | Tebūna jie išbraukti iš gyvųjų knygos ir teisiųjų sąrašuose tenebūna jų vardų! |
| 29. | Aš esu vargšas ir kenčiu; Tavo išgelbėjimas, Dieve, teiškelia mane! |
| 30. | Aš girsiu Dievo vardą giesme ir dėkodamas aukštinsiu Jį. |
| 31. | Tai Viešpačiui bus meiliau už jautį, už jauniklį jautuką su ragais ir nagais. |
| 32. | Tai matydami, linksminsis nuolankieji, ir atgys širdys tų, kurie ieško Dievo. |
| 33. | Viešpats girdi vargšą ir neniekina savo belaisvių. |
| 34. | Jį tegiria dangūs ir žemė, jūros ir visa, kas juda jose. |
| 35. | Dievas išgelbės Sioną ir Judo miestus atstatys. Jie įsikurs ten ir gyvens, |
| 36. | Jo tarnų vaikai paveldės tą žemę, o Jo vardą mylintys gyvens joje. |
| ← Psalms (69/150) → |