| ← Psalms (68/150) → |
| 1. | Tepakyla Dievas, tebūna išsklaidyti Jo priešai, tebėga nuo Jo, kurie Jo nekenčia. |
| 2. | Kaip dūmai išsklaidomi, kaip vaškas nuo ugnies sutirpsta, taip tepradingsta nedorėliai Dievo akivaizdoje. |
| 3. | Teisieji tegu linksminasi ir džiūgauja prieš Dievą, tedžiūgauja neapsakomai. |
| 4. | Giedokite Dievui! Girkite Jo vardą! Taisykite kelią Tam, kuris važinėja virš debesų! Jo vardas yra Viešpats. Džiūgaukite Jo akivaizdoje! |
| 5. | Našlaičių tėvas ir našlių globėjas savo šventoje buveinėje yra Dievas. |
| 6. | Dievas parūpina benamiams namus, išveda belaisvius į laisvę. Tik maištininkai lieka gyventi išdžiūvusioje žemėje. |
| 7. | Dieve, kai Tu ėjai savo tautos priekyje, kai žygiavai per dykumą, |
| 8. | žemė drebėjo, Dievo akivaizdoje dangūs lašėjo. Sinajus drebėjo prieš Dievą, Izraelio Dievą. |
| 9. | Dieve, siuntei gausų lietų ant savųjų, juo gaivinai suvargusius. |
| 10. | Tavoji tauta tenai įsikūrė, Dieve, Tu buvai jiems geras ir viskuo aprūpinai. |
| 11. | Kai Viešpats tarė žodį, didelis būrys skelbėjų pasipylė, |
| 12. | karaliai ir kariuomenė skubėdami pabėgo, o šeimininkė padalino grobį. |
| 13. | Nors gulėjote garduose, buvote lyg balandžio sparnai, padengti sidabru, ir geltonu auksujo plunksnos. |
| 14. | Kai Visagalis išsklaidė karalius, žemė atrodė balta lyg sniegas Calmone. |
| 15. | Dievo kalnaskalnas Bašane, aukštas kalnaskalnas Bašane. |
| 16. | Ko šnairuojate, aukštosios kalnų viršūnės, į kalną, kur Dievas panoro gyventi? Taip, Viešpats gyvens jame per amžius! |
| 17. | Dievo vežimų tūkstančių tūkstančiai, Viešpats tarp jų ant Sinajaus, savo šventykloje. |
| 18. | Tu užžengei aukštyn, nusivedei paimtus belaisvius, ėmei dovanų iš žmonių, net iš maištaujančių, kad Viešpats Dievas gyventų tarp jų. |
| 19. | Tebūna šlovinamas Viešpats kasdien! Jis naštas mūsų neša, Jis mūsų išgelbėjimo Dievas. |
| 20. | Mūsų Dievasmus gelbėjantis Dievas. Viešpats Dievas gali išgelbėti iš mirties. |
| 21. | Tačiau Dievas sudaužo galvas savo priešams, gauruotas galvas tiems, kurie nepaliauja elgtis nedorai. |
| 22. | Viešpats tarė: "Iš Bašano kalnų juos sugrąžinsiu, jūros gelmėje surasiu, |
| 23. | kad mirkytum koją jų kraujuje ir tavo šunų liežuviams būtų ką laižyti". |
| 24. | Jie matė Tavo eitynes, Dieve, mano Dievo ir mano Karaliaus didingąjį žygį į šventyklą. |
| 25. | Priešakyje giesmininkai, gale muzikantai ėjo, viduryje mergaitės mušė būgnelius. |
| 26. | Laiminkite Dievą susirinkimuose, Viešpatį, kurie esate iš Izraelio giminės. |
| 27. | Priekyje eina Benjaminas, visų jauniausias! Judo kunigaikščiai su savo būriais, Zabulono ir Neftalio kunigaikščiai. |
| 28. | Dieve, parodyk savo galybę, įtvirtink, Dieve, tai, ką padarei mūsų labui! |
| 29. | Jeruzalėje yra Tavo šventykla, karaliai ten dovanas Tau neš. |
| 30. | Sudrausk nendryno žvėrį, kaimenę jaučių su tautų veršiais; sutrypk norinčius duoklės! Išsklaidyk tautas, mėgstančias karus. |
| 31. | Ateis Egipto kunigaikščiai, Etiopija išties rankas į Dievą! |
| 32. | Pasaulio karalystės, giedokite Dievui, giedokite gyrių Viešpačiui! |
| 33. | Tam, kuris važinėja danguose, esančiuose nuo seno. Štai Jis pakelia savo galingą balsą. |
| 34. | Pripažinkite Dievo galybę. Izraelyje Jo didybė, debesyse Jo galia! |
| 35. | Didingas Dievas yra savo šventykloje, Izraelio Dievas; Jis teikia savo tautai galybę ir jėgą. Tebūna šlovinamas Dievas! |
| ← Psalms (68/150) → |