| ← Psalms (64/150) → |
| 1. | Dieve, išgirsk mano balsą, kai meldžiuosi! Nuo priešų baimės saugok mano gyvybę. |
| 2. | Paslėpk mane nuo piktadarių sąmokslo, nuo nedorėlių sukilimo. |
| 3. | Jie galanda savo liežuvį kaip kardą, taiko užnuodytą žodį kaip strėlę, |
| 4. | kad iš pasalų galėtų šauti į nekaltąjį. Jie šauna netikėtai ir nebijo. |
| 5. | Jie drąsina save, darydami pikta, slaptai spendžia pinkles, mąstydami: "Kas tai matys?" |
| 6. | Jie sumano nedorybes, viską gerai apmąstydami, jų vidus ir širdispaslaptinga gilybė. |
| 7. | Bet Dievas šaus į juos strėle, staiga juos sužeis. |
| 8. | Juos pražudys jų pačių liežuvis. Visi, kurie matys juos, šalinsis nuo jų. |
| 9. | Tada visi išsigąs ir skelbs, ką Dievas padarė, nes supras, kad tai Jo darbas. |
| 10. | Teisusis Viešpačiu džiaugsis ir pasitikės Juo, džiūgaus visi tiesiaširdžiai. |
| ← Psalms (64/150) → |