| ← Psalms (63/150) → |
| 1. | Dieve, Tu esi mano Dievas! Nuo ankstaus ryto Tavęs ieškau, Tavęs trokšta mano siela, kūnas ilgisi Tavęs kaip sausa ir nualinta žemė be vandens. |
| 2. | Šventykloje ieškojau Tavęs, pamačiau Tavo galybę ir šlovę. |
| 3. | Tavo malonė yra geresnė už gyvenimą, todėl mano lūpos girs Tave. |
| 4. | Šlovinsiu Tave, kol gyvensiu, Tavo vardą minėdamas, kelsiu į Tave rankas. |
| 5. | Mano siela bus pasotinta kaip kaulų smegenimis ir riebalais, lūpos džiaugsmingai girs Tave, |
| 6. | kai prisiminsiu Tave savo lovoje, mąstysiu apie Tave budėdamas naktį. |
| 7. | Tu buvai man pagalba, todėl aš džiūgausiu Tavo sparnų pavėsyje. |
| 8. | Mano siela įsikibo į Tave; Tavo dešinė palaiko mane. |
| 9. | Kurie siekia atimti man gyvybę, nueis į žemės gelmes. |
| 10. | Jie kris nuo kardo ir taps grobiu šakalams. |
| 11. | O karalius džiaugsis Dievu. Girsis kiekvienas, kuris prisiekia Juo, bet melagių burna bus užkimšta. |
| ← Psalms (63/150) → |