| ← Psalms (62/150) → |
| 1. | Dievo laukia mano siela, iš Jo ateina man išgelbėjimas. |
| 2. | Tik Jis yra mano uola ir išgelbėjimas, mano tvirtovėaš nesvyruosiu. |
| 3. | Ar ilgai pulsite žmogų? Pražūsite visi kaip palinkusi siena, kaip griūvantis bokštas! |
| 4. | Jie planuoja nustumti jį nuo aukštumos. Jie gėrisi melu: liežuviais jie laimina, o viduje keikia. |
| 5. | Tik Dievo lauk, mano siela. Mano viltis yra Jame. |
| 6. | Tik Jis yra mano uola ir išgelbėjimas, mano tvirtovėaš nesvyruosiu. |
| 7. | Dieve mano išgelbėjimas ir garbė; mano stiprybės uola ir priebėga yra Dievas. |
| 8. | Pasitikėkite Juo, žmonės, visais laikais! Išliekite Jo akivaizdoje savo širdį. Dievas yra mums apsauga. |
| 9. | Tik garas yra prastuoliai, melaskilmingieji. Jeigu juos pasvertume, jie visi drauge lengvesni už nieką. |
| 10. | Nepasitikėkite priespauda, tuščiai nesivilkite grobiu. Jei didėja turtai, nepririškite prie jų savo širdies. |
| 11. | Kartą Dievas kalbėjo, du kartus girdėjau tai: galybė priklauso Dievui |
| 12. | ir Tavo, Viešpatie, yra gailestingumas. Tu atlygini kiekvienam pagal jo darbus. |
| ← Psalms (62/150) → |