← Psalms (60/150) → |
1. | Dieve, Tu užsirūstinęs atstūmei mus ir išsklaidei mus; atsigręžk į mus vėl! |
2. | Sudrebinai ir suskaldei žemę; užtaisyk jos plyšius, nes ji svyruoja. |
3. | Leidai patirti savo tautai sunkių vargų, mus girdei svaiginančiu vynu. |
4. | Tavęs bijantiesiems davei vėliavą, kad iškeltų ją dėl tiesos. |
5. | Kad Tavo mylimieji būtų išgelbėti, padėk savo dešine ir išklausyk mus! |
6. | Dievas kalbėjo savo šventume: "Aš džiūgausiu ir išdalinsiu Sichemą, paskirstysiu Sukotų slėnį. |
7. | Mano yra Gileadas ir Manasas, Efraimasmano galvos šalmas, Judasmano skeptras. |
8. | Moabas yra mano praustuvė. Ant Edomo numesiu savo kurpę. Filistija, džiūgauk dėl manęs". |
9. | Kas įves mane į sustiprintą miestą? Kas nuves mane į Edomą? |
10. | Argi ne Tu, Dieve, atstūmei mus? Argi ne Tu, Dieve, neišėjai su mūsų kariuomene? |
11. | Suteik mums pagalbą varge, nes žmonių pagalba yra be vertės. |
12. | Su Dievu mes būsime drąsūs, Jis sumindys mūsų priešus. |
← Psalms (60/150) → |