| ← Psalms (6/150) → |
| 1. | Užsirūstinęs, Viešpatie, nebark manęs, nebausk įširdęs. |
| 2. | Viešpatie, pasigailėk manęs, nes esu silpnas; Viešpatie, išgydyk mane, nes sukrėsti mano kaulai. |
| 3. | Ir mano siela sukrėsta. Ar ilgai, Viešpatie? |
| 4. | Viešpatie, gręžkis, išlaisvink mano sielą, gelbėk mane dėl savo gailestingumo. |
| 5. | Kas gi prisimins Tave mirtyje? Kas dėkos Tau kape? |
| 6. | Nuo aimanų suvargau, kasnakt aptvindau savo lovą, laistau ašaromis savo guolį. |
| 7. | Aptemo nuo vargo mano akys, paseno dėl visų mano priešų. |
| 8. | Piktadariai, atsitraukite nuo manęs, nes Viešpats išgirdo mano verksmo balsą! |
| 9. | Viešpats išgirdo mano maldavimą, Viešpats priims manąją maldą. |
| 10. | Tegul visi mano priešai susigėsta ir išsigąsta, tegu jie atsitraukia ir susigėsta staiga. |
| ← Psalms (6/150) → |