| ← Psalms (57/150) → |
| 1. | Pasigailėk manęs, Dieve, pasigailėk. Mano siela pasitiki Tavimi. Tavo sparnų pavėsyje slepiuos, kol praeis nelaimė. |
| 2. | Šauksiuosi aukščiausiojo Dievo, kuris man gera daro. |
| 3. | Jis pasiųs iš dangaus ir išgelbės mane, Jis paniekins mano prispaudėjus, Dievas pasiųs savo gailestingumą ir tiesą! |
| 4. | Turiu gyventi tarp liūtų, tarp žmonių, kvėpuojančių ugnimi. Jų dantys yra ietys ir strėlės, jų liežuviaiaštrūs kardai. |
| 5. | Dieve, būk išaukštintas virš dangų! Tavo šlovė teišplinta visoje žemėje! |
| 6. | Jie spendė pinkles mano kojoms, mano siela sugniužo. Jie kasė man duobę, tačiau patys įpuolė į ją. |
| 7. | Dieve, mano širdis tvirta. Taip, mano širdis tvirta. Aš giedosiu ir girsiu. |
| 8. | Pabusk, mano šlove! Pabuskite, arfa ir psalteri! Aš atsikelsiu anksti. |
| 9. | Viešpatie, girsiu Tave tautose, giedosiu Tau pagonių būry. |
| 10. | Tavo gailestingumas siekia dangų, ir Tavo tiesadebesis. |
| 11. | Dieve, būk išaukštintas virš dangų! Teišplinta Tavo šlovė visoje žemėje! |
| ← Psalms (57/150) → |