| ← Psalms (56/150) → |
| 1. | Dieve, būk man gailestingas, nes žmogus nori praryti mane, priešai nuolatos puola. |
| 2. | Visą laiką mano priešai puola mane, daug tų, kurie kovoja prieš mane, o Aukščiausiasis! |
| 3. | Kai baimė apima, Tavimi pasitikiu. |
| 4. | Dievu pasitikiu, kurio žodį giriu. Nebijosiu, ką gali padaryti man žmogus? |
| 5. | Kiekvieną dieną jie iškraipo mano žodžius, visos jų mintysdaryti man pikta. |
| 6. | Jie susirenka, tyko, seka mano pėdomis, kėsinasi į mano gyvybę. |
| 7. | Atlygink jiems už nedorybę! Dieve, užsirūstinęs parblokšk juos! |
| 8. | Tu mano vargo dienas skaičiuoji, renki mano ašaras į odinę. Argi jų nėra Tavo knygoje? |
| 9. | Mano priešai pasitrauks, kai šauksiuos Tavęs. Žinau, kad Dievas už mane. |
| 10. | Dievu, kurio žodį giriu, Viešpačiu, kurio žodį giriu, |
| 11. | aš pasitikiu. Nebijosiu, ką gali padaryti man žmogus? |
| 12. | Dieve, Tau duotus įžadus ištesėsiu, aukosiu gyriaus aukas. |
| 13. | Tu išgelbėjai mane iš mirties, mano kojas nuo suklupimo, kad vaikščiočiau prieš Dievą ir turėčiau gyvenimo šviesą. |
| ← Psalms (56/150) → |