| ← Psalms (55/150) → |
| 1. | Dieve, klausykis mano maldos ir nesišalink nuo mano maldavimo! |
| 2. | Pažvelk į mane ir išklausyk. Aš blaškaus ir nerimstu |
| 3. | dėl priešo balso, dėl nedorėlių siautimo. Jie daro man pikta, užsirūstinę neapkenčia manęs. |
| 4. | Širdis dreba mano krūtinėje, mirties siaubai apėmė mane. |
| 5. | Mane užklupo baimė ir drebulys, siaubas užpuolė mane. |
| 6. | Aš sakiau: "O kad turėčiau balandžio sparnus; išskrisčiau ir būčiau ramus. |
| 7. | Toli nuskrisčiau, dykumoje apsinakvočiau. |
| 8. | Skubėčiau pasislėpti nuo viesulų ir audrų". |
| 9. | Viešpatie, suardyk ir sumaišyk jų kalbas! Mieste mačiau tik smurtą ir vaidus. |
| 10. | Dieną ir naktį jie slankioja aplink jo sienas, o viduje neteisybė ir priespauda. |
| 11. | Nedorybė viduryje, apgaulė ir klasta gatvėse. |
| 12. | Jei priešas mane užgauliotų, galėčiau pakęsti. Jei tas, kuris nekenčia manęs, prieš mane pakiltų, pasislėpčiau nuo jo. |
| 13. | Bet tužmogus man lygus, mano bendras, artimas bičiulis! |
| 14. | Mums buvo malonu kartu, minioje eidavome į Dievo namus. |
| 15. | Juos mirtis teužklumpa! Gyvi į mirusiųjų buveinę tenužengia! Nedorybės jų buveinėse ir tarp jų. |
| 16. | Aš šauksiuosi Dievo, ir Viešpats išgelbės mane. |
| 17. | Vakare, rytą ir vidudienį melsiuosi ir garsiai šauksiu; Jis išgirs mano balsą, |
| 18. | išvaduos mano sielą, grąžins ramybę, apgins nuo puolančių priešų daugybės. |
| 19. | Dievas išgirs ir pažemins juos, Jis gyvena nuo amžių. Jie nesikeičia ir Dievo nebijo. |
| 20. | Jie pakelia ranką prieš tuos, kurie yra taikoje su jais, laužo duotąjį žodį. |
| 21. | Slidesnė už sviestą jų burna, o širdyse karas; žodžiai švelnesni už aliejų, tačiau jie yra nuogi kardai. |
| 22. | Pavesk Viešpačiui savo naštą, ir Jis palaikys tave, Jis niekados neleis teisiajam svyruoti. |
| 23. | Tu, Dieve, juos nuvesi į gilią prarają. Žmogžudžiai ir apgavikai žus nė pusės amžiaus nesulaukę. Tačiau aš pasitikėsiu Tavimi. |
| ← Psalms (55/150) → |