| ← Psalms (51/150) → |
| 1. | Dieve, pasigailėk manęs dėl savo malonės, dėl savo beribio gerumo panaikink mano kaltes. |
| 2. | Visai nuplauk mano kaltę ir apvalyk mano nuodėmes. |
| 3. | Išpažįstu savo nusikaltimą, mano nuodėmė visada yra su manimi. |
| 4. | Tau vienam nusidėjau ir padariau pikta Tavo akyse. Tu teisingai teisi ir teisingą sprendimą darai. |
| 5. | Štai aš gimiau nuodėmingas, ir nuodėmėje mane pradėjo mano motina. |
| 6. | Tu mėgsti tiesą širdyje ir slaptoje mokai mane išminties. |
| 7. | Apšlakstyk mane yzopu, kad būčiau švarus. Nuplauk mane, kad būčiau baltesnis už sniegą. |
| 8. | Leisk man patirti džiaugsmą ir linksmybę. Tedžiūgauja mano sužeisti kaulai. |
| 9. | Nugręžk savo veidą nuo mano nuodėmių ir visas mano kaltes išdildyk. |
| 10. | Dieve, tyrą širdį sutverk manyje ir teisingą dvasią atnaujink. |
| 11. | Neatstumk manęs nuo savo veido ir savo šventos dvasios neatimk nuo manęs. |
| 12. | Grąžink man išgelbėjimo džiaugsmą ir laisvės dvasia sustiprink mane. |
| 13. | Tada mokysiu nusidėjėlius Tavo kelių, kad nusikaltėliai grįžtų pas Tave. |
| 14. | Dieve, išlaisvink mane nuo kraujo kaltės, nes Tu mano išgelbėjimo Dievas, ir mano liežuvis šlovins Tavo teisumą. |
| 15. | Viešpatie, atverk mano lūpas, ir mano burna skelbs Tavąją šlovę. |
| 16. | Tu nenori aukos, jei aukočiau deginamąją auką, Tau nepatiktų. |
| 17. | Auka Dievui yra sudužusi dvasia; sudužusios ir nusižeminusios širdies Tu, Dieve, nepaniekinsi. |
| 18. | Būk palankus ir daryk gera Sionui, statyk Jeruzalės sienas. |
| 19. | Tada Tu gėrėsies teisumo aukomis, aukosime veršius ant Tavo aukuro. |
| ← Psalms (51/150) → |